Kolega iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupės Algis Butleris miške netikėtai rado kryžiumi pažymėtą stulpelį. Patyrinėjęs iš viso rado 9 tokius stulpelius.
„Pasirodo, tai Melno sutarties (1422 metai) sienos stulpeliai. Griovys, žymintis Didžiosios ir Mažosios Lietuvos ribą atsiradusią dar LDK ir Ordino priešpriešos metu, taip pat išlikęs ir pastebimas, išlikę ir kapčiai. 500 metų!“, – rašoma Pajūrio regioninio parko paskyroje „Facebook“.
„Stulpai, ko gero, išlikę iš įvairių laikotarpių sienos atnaujinimo darbų, bet kažkada sienai netekus savo reikšmės, po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, gyventojo buvo panaudoti lauko rūsio statybai. Po sovietų okupacijos iš pasienio buvo iškelti ir gyventojai. Stulpai liko palaidoti rūsyje. Ir neseniai, vykdant medienos išvežimo darbus, vienas stulpelis buvo atvertas, o Algio Butlerio akis jį pastebėjo. Tuomet buvo atkasti visi 9 stulpeliai“, – rašo Pajūrio regioninis parkas.
Pirmadienį, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, visi stulpeliai Prūsgiryje grįžo į savo paskirties vietą – sieną žymintį griovį, į jame išlikusius autentiškus kapčius.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija organizavo darbuotojų talką ir akmeniniai stulpeliai buvo įkasti į išlikusius kapčius, o procesas dokumentuotas ir perduotas Kultūros paveldo departamentui. Įdomiausia, kad kasant vieną stulpelį, buvo atrastas giliau esantis autentiškas senas. Teko ieškoti kito kapčiaus.
Melno sutarties siena yra viena ilgiausiai išlikusių nekitusių valstybinių sienų Europoje.
Melno taikos sutartį 1422 metų rugsėjo 27 d. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija sudarė su Kryžiuočių ordinu. Šia sutartimi Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją, taip buvo baigti karai su Ordinu ir nustatytos aiškios sienos tarp LDK ir Ordino valdų.