Rugpjūčio 29 dieną Kaune stipriai lijo, tad Darbininkų g. 99-ojo namo valdos vėl skendo fekalijose. Vietos gyventojas Kęstutis pasiūlė 15min žurnalistei atvykti į vietą ir įsitikinti, į kokią nepavydėtiną situaciją jie yra papuolę. Svarbiausia, kad potvyniai kartojasi ne pirmą kartą ir ne pirmi metai, valdžios institucijos žino, tačiau niekas nesiima iš pagrindų spręsti problemos.
„Lyg Venecija, tik baisiai smirdi“, – žvelgdami į gatvėje vis dar besiveržiančias nevalytas nuotekas, humoro jausmo tokioje, rodos, padėtyje be išeities, vis dar neprarado Darbininkų gatvės gyventojai.
Pasėdo net namo pamatai
Fekalijos gyventojų valdas semia kaskart labiau palijus. Ore tvyro smarvė, ant asfalto mėtosi pro kanalizacijos šulinio dangtį prasiskverbusių chemikalų, purvo ir kitokių atliekų gniutulai. Šalia tekantis Maišiaus upelis atrodo ne ką gražiau – sužaliavęs. Būtent į jį galiausiai ir suteka visa tai, kas išsilieja iš nuotekų tinklų. Tad šalia užtvankos naujai įrengtas modernus parkelis tokioje nuolat „pakvimpančioje“ aplinkoje atrodo kaip tikrų tikriausias akibrokštas.
„Kauno vandenys“ atvažiavo, kiek patraukė tą vandenį, bet niekas nepasikeitė. Toliau bėga. Gatvė apsemta, kiemai apsemti. Mūsų rūsys namuose patvinęs – to smirdinčio vandens yra iki nariukų. Nebežinom, kur kreiptis...“, – nusivylęs kalbėjo Kęstutis.
Kitas gyventojas pasiūlė susemti visą išsiveržusi fekalą ir nunešti Garliavos seniūnei ant stalo. Galbūt tuomet reikalai pajudėtų į priekį.
Tačiau labiausiai dėl šios situacijos kenčia arčiausiai šulinio gyvenanti 82-ejų metų Danutė Jovarauskienė. Moteris iš paskutiniųjų bando nuo tekančių nevalytų nuotekų apsaugoti savo kiemo šulinį – formuoja smėlio barjerus, tačiau vanduo jame – jau papilkėjęs.
„Nesu prisijungusi prie vandentiekio. Prausimuisi naudodavau šulinio vandenį, maisto gamybai – pirktinį. O dabar ir to netenku. Kai pradeda fekalijos bėgti, net šulinio dangtį pakelia. Apsemti mano tvoros vartai rūdija. Išmirko namo pamatai. Kambaryje net grindys pasėdo. O koks kiemas... Kai tos nuotekos galiausiai nubėga, lieka juodas dumblas. Jį, kiek pajėgiu, viena plaunu vandens kibirais, bet kiek galima? Sveikatą išbaigiau per tai“, – piktinosi D.Jovarauskienė, jau seniau įsirengusi sklendes, apsaugančias nuo lietaus vandens ar nevalytų nuotekų veržimosi į jos rūsį.
Išmirko namo pamatai. Kambaryje net grindys pasėdo. O koks kiemas...
Kai sklendės uždarytos, ji negali nei praustis, nei naudotis tualetu. O jos uždarytos tol, kol iš kiemo nepasišalina nuotekos. Danutės vyras buvo iškasęs gatvėje, šalia upelio šlaito, duobę, į kurią subėgdavo lietaus vanduo. Tačiau atliekant parko rekonstrukciją ir upelio aplinkos sutvarkymo darbus, duobė buvo užlyginta, vietoj jos įrengtas menkas vandens nubėgimui skirtas vamzdis. Nuo to momento nuotekų tinklo sistema ėmė strigti, nes į ją pradėjo gausiau veržtis lietaus vanduo.
Nėra lietaus nuotekų tinklų
Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo Edmundo Mališausko, Garliavoje centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas teikia Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno vandenys“. Šios įmonės atstovai savivaldybę informavo, kad Darbininkų gatvėje neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų yra du namai. St.Lozoraičio gatvėje esantis garažų masyvas taip pat nėra prisijungęs prie centralizuotų tinklų, todėl galimai teršia aplinką.
„Darbininkų gatvėje nėra lietaus nuotekų tinklų, todėl iškritus gausiems krituliams, vanduo patenka į nevalytų buitinių nuotekų tinklus. Veikiantys buitinių nuotekų tinklai nepajėgia surinkti susidariusio vandens kiekio. Dėl šios priežasties nuotekos iš šulinio, esančio šalia Darbininkų g. 99 namo, patenka į aplinką.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas rugpjūčio 30-ąją lankėsi Garliavoje ir aptarė situaciją su Garliavos seniūne Nijole Tarvydiene. Kauno rajono savivaldybė artimiausiu metu sudarys darbo grupę iškilusioms problemoms spręsti. Svarbiausias uždavinys – užtikrinti lietaus nuotekų sistemos funkcionavimą ir užkirsti kelią galimai aplinkos taršai“, – 15min rugsėjo 3 dieną žadėjo E.Mališauskas.
Jis dar kartą pabrėžė, kad lietaus nuotekų tinklais rūpinsis Kauno rajono savivaldybė, tačiau buitinių nuotekų tinklų plėtra ir priežiūra tenka „Kauno vandenims“.
Darbininkų gatvėje nėra lietaus nuotekų tinklų, todėl iškritus gausiems krituliams, vanduo patenka į nevalytų buitinių nuotekų tinklus.
„Deja, šios įmonės vadovai apie plėtrą Garliavoje kol kas nekalba“, – patikino mero patarėjas.
Į problemą pirštu bado jau keletą metų
Garliavos seniūnė N.Tarvydienė negailėjo kritikos „Kauno vandenims“. Pasak jos, kova dėl užliejamo Darbininkų g. 99 namo su šia įmone tęsiasi jau nuo 2017 m. birželio. Po atlikto upelio valymo ir pakrančių sutvarkymo darbų, seniūnės teigimu, iš šulinio besiveržiančios fekalijos tvindo ne tik Darbininkų g. 99 , bet ir St.Lozoraičio g. 27 namo sklypą.
„Lietaus nuotekos grioviu subėga į per Garliavos Kaimynystės parką tekantį upelį, neapsemia gyventojų. Tam anksčiau buvo iškastas ir griovys. Tik kai pro nuotekų šulinį pradeda bėgti fekalijos, tuomet ir užsitvenkia viskas. „Kauno vandenų“ siurblinė nespėja perpumpuoti vandens. Tuomet ir susiformuoja tokie baseinai, teršiama aplinka.
Po kiekvieno potvynio rašiau raštus „Kauno vandenims“, telefonu kalbėjausi su vadovais, buvau suorganizavusi visų atsakingų organizacijų reidą. Jame dalyvavo ir „Kauno vandenų“, ir aplinkosaugos, ir Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovai. Pasamdėme dūminę mašiną, tikrinome, kas pasijungia lietaus nuotekas į kanalizaciją. Po šio tikrinimo „Kauno vandenų“ atstovai žadėjo rašyti įspėjimus, jeigu gyventojai nereaguos – ruošėsi informaciją apie juos perduoti viešosios tvarkos skyriui.
Raštus rašiau tiek birželį, tiek liepą, tiek rugpjūtį. Situacija nesikeičia. „Kauno vandenys“ informavo, kad liepos–rugpjūčio mėnesiais vykdys planinį buitinių nuotekų tinklų patikrinimą. Žodžiu, visi apie situaciją buvo informuoti“, – patikino seniūnė.
Kai kurie gyventojai – pažeidėjai
UAB „Kauno vandenų“ Gamybos skyriaus vadovas Karolis Ambrazas 15min paaiškino, kad bendrovė Garliavos Darbininkų gatvėje eksploatuoja centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Lietaus nuotekų sistemos infrastruktūra, anot jo, rūpinasi Kauno rajono savivaldybės paskirta įmonė.
„Gavus pranešimus, mūsų įmonė reaguoja, kadangi iškilus tokiai problemai spėjama, jog kai kurie gyventojai neteisėtai yra prijungę lietaus nuotekas į centralizuotą buitinių nuotekų sistemą. Pasitelkiant sauso garo įrangą, Garliavos miestelyje vykdomi patikrinimai. Neteisėtai lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklą pajungę gyventojai bus perduoti Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, – galimą problemos priežastį atskleidė K.Ambrazas.
Vykdomas aplinkosauginis tyrimas
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 15min patvirtino, kad yra gavusi gyventojų skundų, jog iškritus gausiems krituliams, iš nuotekų šulinio, esančio Garliavos Darbininkų gatvėje, bėga nuotekos, kurios užlieja namo kiemą bei rūsį.
„Atsižvelgiant į šiuos skundus, buvo atliktas aplinkosauginis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad iškritus gausiems krituliams, į nevalytų buitinių nuotekų tinklus patenka lietaus nuotekos, o esami buitinių nuotekų tinklai nėra pajėgūs aptarnauti susidariusį vandens kiekį. Todėl nevalytos buitinės nuotekos iš nuotekų šulinio, esančio šalia Darbininkų g. 99 namo, patenka į aplinką. Situacija kartojasi po kiekvieno gausaus kritulių iškritimo.
Taip pat nustatyta, kad kaskart susidarant tokiai situacijai, pažeidžiami Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7 ir 29 punktai. Atsižvelgiant į tai, AAD rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, kad ši įvertintų esamą situaciją dėl nuotekų tvarkymo ir kuo skubiau imtųsi priemonių, kad nevalytos buitinės nuotekos nepatektų į aplinką. Mūsų žiniomis, Kauno rajono savivaldybė dėl avarinės situacijos kreipėsi į „Kauno vandenis“, kadangi ši įmonė turėtų užtikrinti tinkamą nuotekų trasos eksploatavimą“, – teigė Ieva Krikštopaitytė, AAD Viešųjų ryšių specialistė.
Pasak jos, tyrimo metu du kartus buvo fiksuotas BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) leistinos normos viršijimas. Šiuo metu baudos atsakingiems asmenims dar nėra skirtos, nes tyrimas nebaigtas. Jam pasibaigus, I.Krikštopaitytės teigimu, atsakingiems asmenims bus taikomos poveikio priemonės.
