Apsilankyti pasienyje su Baltarusija, teritorijoje, kur galioja nepaprastosios padėties režimas, galima tik gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą.
Žiniasklaidos atstovams vis dar draudžiama patekti prie valstybės sienos arčiau kaip per 1 km ir stebėti pareigūnų patruliavimą, migrantų atstūmimą.
Vėlyvą pirmadienio vakarą kelių žiniasklaidos priemonių atstovai su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu lankėsi VSAT Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardoje.
Tuo metu iš Baltarusijos kirsti Lietuvos sieną užkardos teritorijoje bandė keliasdešimt užsieniečių.
Pareigūnai juos grąžino atgal į kaimyninę šalį.
„Prieš keletą minučių mūsų pasienio sargyba pastebėjo, kaip 41 neteisėtas migrantas kirto valstybės sieną, iškart prie valstybės sienos šie asmenys buvo sulaikyti ir iš karto grąžinti atgal į Baltarusiją“, – pirmadienį apie 22 valandą žurnalistams pasakojo Varėnos pasienio rinktinės vadas pulkininkas Virgilijus Raugalė.
Maršrutas, kuriuo į Lietuvą nelegaliai bandė patekti šie užsieniečiai, pasieniečiams žinomas jau kurį laiką.
Čia netoliese trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos – sienos.
„Jiems tai yra patogu dėl to, kad jeigu pavyktų netikėtai pereiti valstybės sieną į Lietuvą ir po to greitai patekti į Lenkiją, jau jie būtų vieną tikslą pasiekę – jau jie būtų Lenkijoje. Tačiau ir mūsų pasieniečiai, mūsų pajėgos, ir Lenkijos pareigūnai sustiprinę saugome tą ruožą. Tai ten pakliūti labai sunku“, – aiškino V.Raugalė.
Minėta užsieniečių grupė į Lietuvos teritoriją esą buvo įžengusi porą žingsnių.
„Nes ten valstybės siena eina upeliu, tai jie įlipo ir išlipo iš upelio ir buvo sulaikyti“, – nurodė Varėnos pasienio rinktinės vadas.
Stumia į Lietuvos pusę
V.Raugalės teigimu, didžiausias migrantų, nelegaliai iš Baltarusijos bandančių kirsti Lietuvos sieną, srautas šiuo metu stebimas Kapčiamiesčio ir Kabelių pasienio užkardose.
„Prie pat valstybės sienos mes stebime dvi migrantų grupes. Vienoje grupėje yra 10 asmenų, kitoje – 12 asmenų. Šioje užkardoje taip pat yra apie dvi migrantų grupės, kurios yra toliau nuo valstybės sienos – apie 2 km“, – teigė jis.
Pastaruoju metu pasieniečių užfiksuotoje didžiausioje užsieniečių grupėje buvo 70 žmonių. Jie Baltarusijoje palei mūsų valstybės sieną judėjo Lenkijos link.
„Po paros laiko grupė buvo Baltarusijos pareigūnų sustabdyta ir neleista toliau eiti pagal valstybės sieną. Po kurio laiko tuos migrantus Baltarusijos pareigūnai išsivežė į šalies gilumą“, – pasakojo Varėnos pasienio rinktinės vadas.
V.Raugalės teigimu, pasieniečiai prie valstybės sienos girdi automobilių garsus.
„Juos atveža netoli valstybės sienos ir išleidžia. Jie keletą šimtų metrų eina pėsčiomis. (Jiems – 15min) nurodo kryptį, kur eiti. Tačiau migrantai, kai mes juos sulaikome atėjusius prie valstybės sienos, teigia, kad nenori eiti į Lietuvą, jų kryptis yra į Lenkiją ir toliau į Vokietiją. Tačiau jie yra stumiami Baltarusijos kolegų į Lietuvos pusę“, – aiškino pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad beveik nėra nė dienos, kada nebūtų užsieniečių, neteisėtai kertančių valstybės sieną.
Esą pirmųjų migrantų, sulaikytų liepą, tikslas buvo tiesiog patekti į Europos Sąjungą ir iš Lietuvos keliauti toliau. Dabar iš Baltarusijos stengiamasi patekti į Lenkiją, iš kur – jau tiesiai į Vokietiją.
„Jie dabar tiesiai deklaruoja, kad jiems Lietuva nėra maršruto tikslas“, – teigė Varėnos pasienio rinktinės vadas.
Kas bando patekti į Lietuvą?
V.Raugalė aiškino, kad didžioji dalis į mūsų valstybę nelegaliai bandančių patekti užsieniečių – jauni vyrai, daugiausia – Irako piliečiai.
Pasitaiko ir paauglių, bet jų esą vienetai, vaikų – mažai.
Mūsų pasieniečiai pastebi, kad nelegaliai į mūsų šalį patekti bandantys užsieniečiai dabar renkasi sunkiau praeinamus maršrutus.
„Anksčiau jie nevengė mūsų pareigūnų. Žinojo, kad jeigu mes sulaikysime, jie liks Lietuvoje, o po to tikėjosi patekti į Vokietiją. Dabar kai žino, kad sulaikius migrantus jie bus toliau neįleidžiami, jie ieško tų vietų, kur sunkiai juos galima pastebėti“, – nurodė V.Raugalė.
Tai – miškingos, pelkėtos vietos, ten, kur nėra gyventojų.
Užsieniečiai bando įveikti ir Čepkelių raistą. Kelias per jį sunkus.
„Esame užfiksavę, kai migrantai tiesiog brenda per vandenį, eina per pelkę. Po to išlipę į krantą persirengia – drabužius sausus turi, ir bando toliau eiti. Bet tada jau sulaikome“, – kalbėjo Varėnos pasienio rinktinės vadas.
Taip pat pastebima, kad į Lietuvą nelegaliai bandantys patekti užsieniečiai keliauja senais, jau nebenaudojamais keliais.
Jis mano, kad užsieniečiams atokesnius kelius į Lietuvą parodo Baltarusijos pareigūnai.
Anot V.Raugalės, būnant svetimoje šalyje, net ir turint žemėlapį, orientuotis sunku, prisireikia pagalbos.
„Jie savo telefonuose turi pasižymėję koordinates, taškus, į kurią vietą reikia patekti“, – komentavo pasienietis.
Jie savo telefonuose turi pasižymėję koordinates, taškus, į kurią vietą reikia patekti.
Konfrontacijų su Baltarusijos pareigūnais ar kitokių incidentų, su kuo susidūrė Lenkijos kolegos, V.Raugalės teigimu, nebuvo.
„Mes tiesiog labai mažai Baltarusijos pasieniečių matome. Jie pasirodo tada, kai yra migrantai, kai migrantai stumiami į Lietuvą. O šiaip prie valstybės sienos nefiksuojame didelio Baltarusijos pareigūnų judėjimo“, – tikino jis.
Kapčiamiesčio užkardoje nepasitaikė agresyvių užsieniečių, kokių, tarkime, antradienį fiksuota Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Esą Lietuvos sieną kirsti norintys žmonės elgiasi paklusniai.
„Kitas dalykas – jie yra ir išvargę turbūt, kadangi bandė patekti į Vakarus eidami iš Baltarusijos į Lenkiją. Dauguma teigia, kad apie mėnesį gyvena miškuose prie sienos. Tai nebeturi didelių fizinių jėgų priešintis mums. Tiesiog eina ten, kur juos nuveža, o po to jie sako: mes nenorime į Lietuvą, norime grįžti arba į Baltarusiją ir į Lenkiją arba tiesiog jau norime grįžti ir namo“, – sakė Varėnos pasienio rinktinės vadas.
Jis norėtų, kad prie Lietuvos valstybės sienos nesusiklostytų tokia situacija, kaip Lenkijos-Baltarusijos pasienyje.
„Turime mes pagalbą iš kariuomenės, policija padeda, kitos tarnybos padeda. Renkame informaciją, stebime situaciją ir pasikeitus situacijai bei matant migrantų judėjimą link Lietuvos atitinkamai reaguosime“, – pabrėžė V.Raugalė.
Jis minėjo, kad viena pastarosiomis dienomis prie A.Barausko užkardos teritorijos Baltarusijos pusėje užfiksuota žmonių grupė aiškino nenorinti į Lietuvą, norinti grįžti namo.
Mūsų pasieniečių atvykėliai iš Irako prašė jų šalies ambasadoriaus telefono numerio.
„Mes suradome ambasadoriaus telefoną – turbūt Minske jis yra, ir pateikėme telefono numerį“, – pasakojo Varėnos pasieniečių vadas.
Estijos pagalba
Į pagalbą Lietuvos pasieniečiams atėjo Estijos pareigūnai.
Kapčiamiesčio užkardos teritorijoje gerokai įvakarojus du jų į žvalgybą kėlė droną.
Estijoje pagamintas dronas, kaip aiškino vienas šios šalies pareigūnų Markus, gali pakilti į kilometro aukštį ir žvalgyti maždaug 5 km plotą.
„Atvykome praėjusią savaitę. Perėmėme rotaciją iš anksčiau čia buvusių vaikinų. Iki šiol turėjome pakankamai daug darbo skirtingose vietovėse“, – pasakojo Estijos pareigūnas.
Jo teigimu, vieno drono skrydžio metu pavyko užfiksuoti Baltarusijos pusėje buvusius kaimyninės šalies pareigūnus ir grupę migrantų.
V.Raugalės teigimu, Estijos pareigūnai padeda stebėti vietovę.
„Buvo pakeltas dronas, tikrinome valstybės sienos liniją dėl neteisėtų migrantų“, – aiškino jis.
Negalima atmesti blogiausio scenarijaus
Seimo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas sakė, kad 40 km nuo Kapčiamiesčio vyksta Lenkijos sienos šturmas.
Anot jo, situacijos Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija dabar skiriasi, bet negalima atmesti, kad blogasis scenarijus gali vykti prie mūsų šalies. Tam esą reikia ruoštis.
„Gal jo nebus, o gal jis bus. Tai jau geriau ruošis tam, kas gali būti, kad mūsų niekas neužkluptų. Mes tikrai tam pasiruošę“, – tikino parlamentaras. Anot jo, procesai, vykstantys prie Lenkijos sienos, yra grėsmė ir mūsų šalies nacionaliniam saugumui.
Svarstydamas apie tai, kodėl daug atvykėlių daugiausia iš Artimųjų Rytų šalių šiuo metu susitelkė prie Lenkijos sienos su Baltarusija, L.Kasčiūnas teigė, kad iš Lenkijos Vokietija yra arčiau.
„Kita vertus, matyt, yra tikslingai kuriamos situacijos iš Aliaksandro Lukašenkos pusės tam, kad išnaudotų tą sudėtingą lenkų santykį su europinėmis institucijomis, su atskiromis Europos Sąjungos valstybėmis. Humanitarinės krizės tikrai gali būti jautriau vertinamos prie Lenkijos pasienio nei prie Lietuvos.
Ir tą, matyt, A.Lukašenka labai aiškiai skaičiuoja ir turbūt dėl to nukreipia ten visą srautą. Jam, kaip žinia, gyvybės nekainuoja nė kiek, tai jis gali tas gyvybes aukoti ir bandyti apkaltinti lenkus“, – Kapčiamiesčio užkardoje žurnalistams komentavo Seimo NSGK pirmininkas.
L.Kasčiūno teigimu, jeigu lenkai apsigintų, o migrantų, norinčių nelegaliai patekti į Europos Sąjungą, grupės pasuktų mūsų šalies link, jos būtų atremtos.
„Mes lygiai taip pat juos atmušime. Ir jie galės tada ieškoti grįžimo, nežinau, matyt, turbūt labiau į Minską, sėsti į tuščius lėktuvus ir skristi atgal į Iraką“, – kalbėjo jis.
Pasak L.Kasčiūno, nelegaliai į Lietuvą ar kaimynines Europos Sąjungos valstybes bandančius patekti žmones įprasta laikyti aukomis.
Parlamentaras aiškino, kad kai kurie jų – iš tiesų aukos, Baltarusijos pareigūnų stumiamos pasienio link.
„Tačiau žinome ir tai, kad jie moka 3 tūkstančius, 5 tūkstančius, 7 tūkstančius eurų, ima savo vaikus, žinodami, kad Lietuva ir Lenkija jau taiko apgręžimo politiką, ir jie skrenda čia, ir rizikuoja. Turėkime galvoje, kad jie irgi supranta, ką daro. Natūralu, kad mes saugosime savo sieną, – akcentavo jis.
– Bet, aišku, geriausias scenarijus būtų ir čia strateginis tikslas – mes turime saugoti sieną, tęsti apgręžimo politiką, teikti humanitarinę paramą jiems, esantiems Baltarusijoje, išskirtiniais humanitariniais atvejais artėjant tragedijai padėti vienam ar kitam žmogui. Bet šalia to orientuotis į tai, kad būtų atidarytas humanitarinis koridorius Minskas–Irakas. Ne Minskas–Vilnius, ne Minskas–Varšuva, ne Minskas–Miunchenas, jeigu Miunchenas labai to nori, bet Minskas–Irakas. Čia esminis tikslas. Čia reikia ir Europos Sąjungos pastangų, ir reikia pajungti Jungtines Tautas.“
Dar viena nelegalios migracijos krizės suvaldymo kryptis, kaip pabrėžė L.Kasčiūnas, „nukirsti“ skrydžius iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją, kad kaimyninėje šalyje neatsidurtų daugiau žmonių.
-
„Belavia“ nebeskraidins iš JAE į Baltarusiją sirų, irakiečių, jemeniečių ir afganistaniečių
-
E.Žiobienė: migrantų vaikams paslaugos galėtų būti teikiamos ir už stovyklos ribų
-
G.Landsbergis ragina nesikalbėti su Maskva ir Minsku: argumentai už ir prieš
-
Baltarusijoje prieglobsčio pasiprašęs ir iš jos išmestas kurdų žurnalistas: tie žmonės negali grįžti
-
Krizė Lenkijos pasienyje: migrantai mėtė akmenis į pareigūnus, vienas jų rimtai sužeistas
-
Irako ambasada: repatriacijos iš Baltarusijos pasiprašė 200 irakiečių
