Gyventojai 15min parodė, kuo netrukus gali pavirsti jų gatvė. Greta, už miško, jau suplanuota 600 namų gyvenvietė. Lengviausia ją pasiekti būtent per mišką, todėl čia itin sparčiai buvo nutiestas kelias bei padarytas tiltas per upelį.
Miškas išpjautas strimgalviais
Vietos gyventojas Jonas Kraujalis 15min teigė, kad Č.Kudabos gatvė tėra 4 metrų pločio ir visiškai nepritaikyta intensyviam automobilių eismui. Pasak jo, gatvė baigiasi akligatviu, o už jo prasideda miškas, kuriam intensyvus eismas padarys didelę žalą.
J.Kraujalis prisiminė, kaip sparčiai buvo pjaunami medžiai ir raunamos šaknys. Jokio derinimo su vietos gyventojais nebuvo, o ir iki šiol greta esančios gyvenvietės statytojai neprisiima atsakomybės dėl šių darbų.
„Mūsų gatvė siaura, namai čia stovi labai arti prie važiuojamosios dalies, pastačius naują gyvenvietę atsiras apie tūkstantį naujų automobilių, kurie kasdien naudosis šiuo siauru pravažiavimu. Tai kels didelį pavojų žmonių saugumui, atsiras didelė oro tarša, bus viršytos leistinos triukšmo ribos“, – vardino pašnekovas.
Teismus laimėjo
Č.Kudabos gatvės gyventojai kreipėsi į statybas vykdžiusią Gailiūnų asociaciją, kurios vadovas Raimundas Kęstenis patikino, kad statybos vykdomos gavus visus leidimus. Jis taip pat priminė, kad gyventojai patys kalti, jog tvoras pasistatė per arti važiuojamosios dalies.
„Dabar daug žmonių bijo kalbėti, nes po mūsų kreipimosi atėjo inspektoriai ir liepė tvoras nusigriauti. Aš kalbėti nebijau, nes taip ir padariau. Perstačiau tvorą keliais centimetrais arčiau namo“, – pasakojo pensininkas.
Per 2011 m. pradėjusi pagalbos ieškoti įvairiose institucijose, Č.Kudabos gatvės bendruomenė kreipėsi į teismus, kuriuose nagrinėjimas tęsiasi iki šiol. Tiesa, 2016 m. birželio 13 d. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad statybų leidimas išduotas neteisėtai, o statybos vykdytos pažeidžiant teisės aktus. Teismas konstatavo, kad leidimas išduotas neparengus būtinojo detaliojo plano, tačiau sprendimą, kaip šalinti šio pažeidimo pasekmes, perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
„Viskas labai užsitęsė ir mes bijome, kad dabar Vilniaus savivaldybė daro viską, kad kelias čia liktų. Mes nesulaukiame jokios paramos. Teko girdėti, kad sklypai čia priklauso žinomų politikų vaikams, todėl jiems visur žalia gatvė“, – sakė J.Kraujalis.
Savivaldybė leido
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja Gaiva Auglienė 15min nurodė, kad 2014 m. buvo gautas Gailiūnų asociacijos prašymas suformuoti inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą eismo jungčiai – keliui nuo Č.Kudabos g. iki valstybinio miško (490 kvartalo).
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, atsižvelgdamas į tai, kad dar 2009 metais Valstybinė miškų urėdija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad Gailiūnų asociacija per valstybinę žemę, nuo Č.Kudabos gatvės link Ližiškių, Paliuliškių bei Gailiūnų kaimo projektuotų ir įrengtų kelią, 2015 m. leido rengti jungties ir įvažiavimų į privačius žemės sklypus iš Č.Kudabos gatvės, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Tiek Gailiūnų asociacija, tiek Č.Kudabos gatvės gyventojai buvo ne kartą informuoti apie paties projekto rengimo eigą bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo teisinį pagrindą.
Rengiant projektą buvo nuspręsta Č.Kudabos gatvėje apriboti sunkiasvorio transporto tranzitą. Ši gatvė yra gyvenamoje teritorijoje, kuri pasibaigia akligatviu, todėl sunkiasvorio transporto intensyvus eismas joje mažai tikėtinas.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento vadovo Edvardo Varonecko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo nusprendęs, kad Statybos leidimas galėjo būti išduotas tik patvirtinto detaliojo plano, kuriame, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 str., nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, pagrindu, tokio dokumento parengta nebuvo, todėl išduotas Statybos leidimas buvo panaikintas kaip neteisėtas.
Teismas išaiškino, kad konstatavus, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neparengus būtino detaliojo plano, teismas, iš naujo nagrinėjantis bylą, turi vertinti, ar tokia statyba yra negalima pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ir tik pripažinęs, jog taip yra, taikyti neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą – statinio nugriovimą.
Byla šiuo metu nagrinėjama pirmos instancijos teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo, kaip turi būti šalinama savavališka statyba.