Kovo 26 d. 15min aprašė istoriją, kaip vienas Kauno rajono gyventojas Domeikavos miške aptiko du nelegalius šiukšlynus. Tarp šiukšlių jis atrado dokumentų, priklausančių Kauno teisėjui Bronislovui Liatukui ir jo advokatei dukrai Matildai. Pakalbinta žurnalistės pastaroji pripažino prieš pusmetį tvarkiusi savo namus ir pasamdžiusi šiukšlių išvežėją. Šiam, surastam internetinėje erdvėje, ji perdavusi 6 maišus. Kodėl dalis atliekų atsirado miške, ji tikino nežinanti.
Išvežėjas žurnalistei pasiteisino, kad jo mašina buvo toje vietoje užklimpusi, keletas maišų iškrito ir liko. Teigė pamiršęs surinkti, nes buvo labai šalta. Abu – tiek šiukšlių savininkas, tiek jas miške išvertęs išvežėjas, žadėjo nuvykti ir sąvartyną panaikinti.
Kovo 27 d. atliekas miške užfiksavo ir aplinkosaugininkai.
Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė tuomet paaiškino, kad nustačius atliekų savininkus, kurių atliekos teršia aplinką, poveikio priemonės taikomos tiek vežėjui, tiek atliekų savininkui, nes šis yra atsakingas, kad jo susidariusios atliekos būtų sutvarkytos tinkamai. Jei pavyksta nustatyti nelegalų atliekų vežėją, jam gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų. Jeigu savininko nustatyti nepavyksta, yra informuojamas žemės savininkas, kuris privalo sutvarkyti atliekas. Tuomet, kai žemė priklauso valstybei – sutvarkyti užterštą teritoriją įpareigojama savivaldybė.
Aplinkos apsaugos departamento atstovė patarė, prieš užsisakant šiukšlių išvežimo paslaugą, visuomet patikrinti atliekų vežėjus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kuris yra prieinamas visiems (Atliekų tvarkytojų valstybės registras – aut. past.).
Dėl Liatuko šeimos šiukšlių Domeikavos miške vis dar vyksta tyrimas.
15min nusprendė pasiaiškinti, kiek tokių sąvartynų šiemet jau registruota Kauno mieste ir Kauno rajone, ar tas skaičius, lyginant su praėjusiais metais, auga, ir kaip pavyksta nustatyti atliekų savininkus ir juos nubausti?
Pasak I.Krikštopaitytės, 2019 m. I ketvirtį (duomenys surinkti kovo 28 d.) buvo gauta 14 pranešimų apie galimai nelegalius sąvartynus. Tris pažeidėjus pavyko nustatyti.
„Nelegalūs atliekų vežėjai šiemet dar nebausti“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė.
2018 m. buvo gauti 53 pranešimai apie gamtoje aptiktus nelegalius šiukšlynus.
2018 m. buvo gauti 53 pranešimai apie gamtoje aptiktus nelegalius šiukšlynus. Pernai pavyko nustatyti 11 pažeidėjų. Taip pat buvo nustatytas 1 nelegalus atliekų vežėjas, kuriam skirta 150 eurų bauda.
Statistiškai, anot I.Krikštopaitytės, išaiškinama apie 20 proc. piliečių ar įmonių, kurie išpila atliekas gamtoje. Kitus pranešimus aplinkosaugininkai persiunčia savivaldybėms, kurios priverstos sutvarkyti bešeimininkėmis pripažintas atliekas.
„2018 m. bendra šiukšlintojams paskirtų baudų suma sudarė apie 800 eurų, o 2019 m. I ketvirtį – 115 eurų. Pabrėžiame, kad šios sumos yra tik apytikslės“, – teigė I.Krikštopaitytė.
