Prisiminė užpernykštę nuotrauką
„Netektis Lietuvos sporte: užgeso ilgamečio kalnų slidinėjimo federacijos prezidento Pauliaus Augūno gyvybė“, – vėlų šeštadienio vakarą informavo vienas socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas.
Frazė skelbė liūdną žinią, kurią pranešė ir daugelis žiniasklaidos priemonių, bet nieko daugiau nesakė, jei ne pridėta nuotrauka su vadinamuoju rėmeliu. Joje – pats buvęs sportininkas, o rėmelyje angliškai parašyta „I trust science. I am vaccinated“ („Pasitikiu mokslu. Esu pasiskiepijęs“).
Tokį ar panašų rėmelį ant savo nuotraukų „Facebook“ paskyrose uždėjo tūkstančiai žmonių, pasiskiepiję nuo COVID-19. Originalus prisipažinimas vakcinų skeptikams tapo proga ne tik šaipytis iš jų, bet ir samprotauti apie skiepų mirtiną šalutinį poveikį, jei pranešama apie žmogaus mirtį ir socialiniame tinkle likusi jo fotografija su šiuo rėmeliu.
Taip pat skaitykite: Netektis: mirė kalnų slidinėjimo puoselėtojas Paulius Augūnas.
Dažniausiai tai daroma be pagrindo – retai iš karto skelbiama, kas tiksliai pakirto žmogų, net ir vėlesniuose pranešimuose apie mirties priežastį paprastai kalbama abstrakčiai.
Taip buvo ir šiuo atveju. Portale 15min žinutė apie netektį su nuoroda į sportas24.lt pasirodė šeštadienį prieš pat 21 val. Minėtas įrašas „Facebook“ atsirado kiek po vidurnakčio. Jau tuomet internautas padarė išvadą apie mirties priežastį, remdamasis vieninteliu P.Augūno įrašu savo paskyroje „Facebook“.
2021 m. rugpjūtį šis paskelbė savo nuotrauką su užrašu apie pasiskiepijimą. Nepaisant rėmelyje įrašytos žinios, tai nėra įrodymas, kad asmuo tikrai pasiskiepijo, jei nematyti paties dūrio į petį nuotraukos, ar kad pasiskiepijo ką tik.
Netikėti P.Augūnu nebuvo priežasties. Bet jis anuomet nepridėjo jokio komentaro, pavyzdžiui, kad buvo pasijutęs blogai ar apie kitą nepageidaujamą poveikį, kurio gamintojo vakcina skiepijosi, kelinta dozė tai buvo, tad vien jo atvaizdas nedaug ką pasakė.
Todėl šiuo atveju skiepus sieti su 57-erių vyro mirtimi daugiau nei po metų ir aštuonių mėnesių nėra pagrindo.
Nepaisant to, po įrašu pasipylė komentarai apie vakcinų poveikį, – jų per porą dienų prirašyta daugiau nei 120. Per 300 žmonių išreiškė reakciją į žinią, bemaž pusšimtis įrašu pasidalijo.
Panašūs komentarai („Žmogus sportavo visą gyvenimą, o čia bac ir ate. <…> Kiek dar kris žmonės kaip lapai be jokios priežasties“) įrašą lydėjo ir juo pasidalinusių žmonių paskyrose.
Mirė dveji metai po skiepo
Keliomis dienomis anksčiau kita „Facebook“ vartotoja kone tiesiai šviesiai paskelbė, kad poetą, prozininką, publicistą, žurnalistą, religijos ir mitologijos tyrinėtoją Mindaugą Peleckį pakirto skiepai.
„Po dvejų metų po misijos ata (turėtų būti rašoma A+A – tai yra žodžių „Amžinąjį Atilsį“ trumpinys – red. past.)…“, – pakomentavo ji prie dviejų ekrano nuotraukų.
Taip pat skaitykite: Mirė poetas, publicistas Mindaugas Peleckis.
Vienoje matyti pranešimas apie vyro mirtį, kitoje – paties M.Peleckio įrašas tame pačiame socialiniame tinkle. 2021 m. balandžio 14 d. jis brūkštelėjo: „Begemotas misiją atliko. Baisu nebuvo. Bloga nėra.“
„Begemotas“ šioje frazėje greičiausiai yra užuomina į seno sovietinio animacinio filmuko „Apie Begemotą, kuris bijojo skiepų“, herojų – šis, pabūgęs didžiulės adatos, pabėgo iš gydytojo kabineto, o vėliau susirgo.
47-erių rašytojo gyvybė užgeso lygiai po dvejų metų nuo dūrio (jei įrašas buvo tos pačios dienos). Kaip tik tai „Facebook“ vartotoja turėjo omeny.
Trukmė tarp skiepo ir mirties šiuo atveju nelemtai sutapo su laikotarpiu, kurį, anot kai kurių žinomų COVID-19 vakcinų priešininkų, bus lemta dar nugyventi pasiskiepijusiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Vakcinų skeptikai gąsdina jų poveikiu: pasauliniai karai – tik filmukai apie Mikimauzą.
„Gavę pirmąją injekciją, maždaug per 2 savaites miršta apie 0,8 proc. žmonių. Išgyvenusių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė yra vidutiniškai 2 metai, tačiau tai sumažėja kiekvieną kartą atliekant papildomas injekcijas“, – yra sakęs buvęs JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ darbuotojas britas dr. Michaelas Yeadonas.
Jis taip kalbėjo maždaug tuo metu, kai pasiskiepijo M.Peleckis. Tiesa, buvęs kompanijos, kuri kartu su Vokietijos bendrove „BioNTech“ sukūrė skiepus nuo COVID-19, mokslininkas, virtęs aršiu vakcinų priešininku, nedetalizavo, ar tai gresia bet kuriomis vakcinomis pasiskiepijusiems žmonėms, nuo kurio momento – pirmos ar paskutinės dozės reikėtų skaičiuoti 2 metus, nepateikė ir dokumentų, pagrindžiančių šią prognozę.
Viena komentatorė po šiuo įrašu įkėlė 15min žinutės apie Vilniaus dailės akademijos Senato pirmininko, Dizaino katedros dėstytojo doc. Šarūno Šlektavičiaus mirtį ekrano kopiją. Pagrindinio įrašo autorė replikavo „nežinanti jo skiepų istorijos“.
Palydėjo sarkastišku komentaru
Dar viena „Facebook“ vartotoja su vakcinomis nuo COVID-19 susiejo ne konkretaus žinomo žmogaus, o pasiskiepijusiųjų apskritai mirtis.
Ji pasidalijo nuoroda į vaizdo įrašą pavadinimu „763 įžymybės mirė po skiepo nuo COVID! Kiek jų yra populiacijoje?“
Kone 40 min. trukmės įraše (čia, čia) pasakojama apie įvairius žmones, tariamai mirusius, kai pasiskiepijo nuo koronaviruso. Jo autorystė priskirta „Kla.TV“, kuri esą surinko 17 val. įrašų, patvirtinančių „šiurpinančias pasekmes ir pasaulinį mirtingumą“.
Šia „dokumentika“ savo paskyroje „Twitter“ pasidalijo buvęs Prancūzijos senatorius Yves’as Pozzo di Borgo, prokremliškos Prancūzų-rusų dialogo asociacijos narys. 2015 m. liepą jis neteisėtai lankėsi Kryme, taip pat buvo stebėtoju 2018 m. kovą vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose.
„Lietuvoje taip pat jau miršta žinomi žmonės, tik jie nuo kažko kito, – prie nuorodos į vaizdo įrašą „Facebook“ vartotoja pridėjo sarkastišką komentarą, bet netrukus jį ištrynė. – Lietuvoje nuo vakcinų nemirštama. Mirštama tik nuo mirties, ypač tarp 45–60 metų. Todėl niekas ir nepasiaiškins…
O jei vakcina sukėlė vėžį, insultą, širdies nepakankamumą, infarktą, trombozę, etc. (taip aprašomas pašalinis jų poveikis), tai mirė irgi ne nuo vakcinos.“
Greičiausiai tokį komentarą moterį paskatino parašyti ne tik minėtos, bet ir dar kelių žinomų žmonių mirtys pastarosiomis dienomis: ketvirtadienį pranešta apie rašytojo, ilgamečio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus Marko Zingerio netektį, šeštadienį užgeso žurnalisto Ramūno Terlecko gyvybė, savaitgalį Anapilin iškeliavo ir istorikė, buvusi Seimo narė, Varėnos mero patarėja Dalia Kuodytė.
Nė vienas pranešimas nepasitvirtino
Tai, kad šios netektys sekė viena po kitos, tėra liūdnas sutapimas, atkreipęs visuomenės dėmesį ir dėl to, kad netekome daugiau ar mažiau žinomų žmonių.
Leistis į išvedžiojimus, kad juos pakirto skiepai, ne tik nepagarbu velionių atžvilgiu, bet ir klaidinga. Mirties priežastys nebuvo detalizuotos, todėl neatmestina, kad gyvybės galėjo užgesti dėl sveikatos problemų ar tiesiog amžiaus.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) registruoja pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į skiepus.
Kaip portalą 15min informavo įstaigos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė, nuo 2020 m. gruodžio, kai buvo pradėta skiepyti nuo koronaviruso, gauti 35 pranešimai apie žmonių mirtis po vakcinacijos. „Nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas“, – pažymėjo ji.
Tą patį skaičių – 35 pranešimus – VVKT atstovė minėjo ir pernai spalį, vadinasi, jau bent pusmetį atvejų, kai būtų įtarta mirtis dėl skiepų ir dėl to būtų kreiptasi, neužregistruota.
Net jei pastarosios žinomų žmonių mirtys būtų susijusios su vakcinomis nuo COVID-19, tokių greitų išvadų oficialiai niekas nepaskelbtų.
Kiekvienu atveju skiepų ir ĮNR, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas individualiai ir pagal tam tikrus kriterijus. Vien fakto, kad žmogus buvo pasiskiepijęs ir jį ištiko mirtis, nepakanka priežastiniam ryšiui pagrįsti. Apskritai net nežinia, ar visi minėti žmonės buvo pasiskiepiję nuo koronaviruso.
Tokių tyrimų trukmė taip pat yra įvairi, atliekami laboratoriniai ir kiti tyrimai, todėl taip greitai išvadų nereikėtų tikėtis.
Iš melagienų net sukūrė filmą
Žinomų ar eilinių žmonių mirtys su COVID-19 skiepais siejamos nuo pat vakcinavimo pradžios.
Tokia versija buvo iškelta ir praėjusių metų pabaigoje mirus vos 42-ejų stilistei, nuomonės formuotojai Agnei Jagelavičiūtei. Netrukus buvo paskelbta, kad ją pasiglemžė plaučių uždegimo komplikacijos.
Įvairiose užsienio šalyse pasklido melagiena, esą ją pakirto būtent vakcina. Jauna moteris anksčiau buvo paviešinusi nuotrauką, kurioje įsiamžino skiepijama, ragino tai daryti kitus.
Taip pat skaitykite: Agnės Jagelavičiūtės mirtis sudomino ir užsieniečius: platina gandus apie priežastį.
Šį gandą platino ir pseudodokumentinio filmo, sukurto iš įvairių melagienų bei sąmokslo teorijų apie COVID-19 vakcinas, autoriai.
Jame rodoma, kaip žmonės pasijunta blogai, nepaaiškinant to priežasčių, nors, specialistų teigimu, rodomi daugiausia trumpalaikiai sutrikimai. Kai kuriais atvejais skiepai „apkaltinti“ dėl mirčių dar iki naujojo koronaviruso atsiradimo ar, pavyzdžiui, avarijose.
Taip pat skaitykite: „Mirė staiga“: sparčiai išpopuliarėjęs filmas yra sąmokslo teorijų ir melagienų kratinys.
Žongliruojama įvairiomis sąmokslo teorijomis: apie slaptą planą sumažinti žmonių skaičių naudojamos visai kitame kontekste pasakytos citatos, manipuliuojama statistika. Skelbiamos tezėms grindžiamos nuomonėmis, ne moksliniais duomenimis.
Tokiais išvedžiojimais dalijosi ir paprasti socialinių tinklų vartotojai: dėl apalpimo ar traukulių skubėjo kaltinti vakcinas, nors alpti galima net iš skausmo ar streso, o traukulių priežastis gali būti epilepsija.
Pernai liepą buvo klaidingai aiškinama, esą skiepai į kapus nuvarė žinomą Rusijos atlikėją, kompozitorių, kadaise populiarios popmuzikos grupės „Laskovyj maj“ vokalistą Jurijų Šatunovą, nors buvo paskelbta, kad jį pakirto infarktas. Vyras anksčiau taip pat demonstravo, kaip skiepijasi.
Analogiškos išvados buvo daromos ir apie sportininkų mirtis, ligas ar trumpalaikius negalavimus, ir apie be smurto žinių namuose ar viešose vietose rastus mirusius žmones.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
