Nelietuviškoms Vilniaus mokykloms – tikslai dėl lietuvių kalbos: daugiau pamokų ir net atskiros klasės

Ugdymo įstaigų vadovų metinės veiklos užduotis pagal tvarką nustato meras, vis dėlto praėjusią savaitę pasiekusias bendrojo ugdymo įstaigas pasirašė vicemeras A.Šileris. Tad į jį dabar ir sminga kritikos strėlės.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Arūnas Šileris

Trys užduočių grupės

Tų užduočių grupės – vos trys, jose pagrindinis dėmesys skiriamas tokiems dalykams:

• emocinei mokinių, mokytojų ir tėvų gerovei;
• skaitymo gebėjimų, kalbinių ir mokymosi pasiekimų gerinimui;
• ugdymo netradicinėse erdvėse inicijavimui ir skatinimui, dalyvavimui programoje „Vilnius yra mokykla“.

Tačiau bent vienas iš šių punktų jau kelia audras dalyje mokyklų.

Prie skaitymo gebėjimų, kalbinių ir mokymosi pasiekimų gerinimo yra išskirti keli dalykai, skirti tautinių mažumų mokykloms:

„Progimnazijų, gimnazijų, pagrindinių mokyklų, ugdymą vykdančių tautinių mažumų mokomąja kalba, vadovams (6–12 kl.):

• Rodiklis progimnazijų, gimnazijų, pagrindinių mokyklų vadovams – lietuvių kalbos pamokų skaičiaus augimas. Lietuvių kalbos pamokų skaičius padidėjo bent 2 savaitinėmis pamokomis.
• Rodiklis gimnazijų vadovams – mokinių, pasirinkusių laikyti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą, dalies didėjimas bent 10 proc. ir mokinių, neišlaikančių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, dalies mažėjimas bent 5 proc. (taikoma nuo rugsėjo 1 d. tęstinis rodiklis).

Pageidautinas papildomas siekinys įstaigų, vykdančių ugdymą tautinių mažumų kalba, vadovams:

• Klasių, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, suteikiant galimybes mokytis gimtosios kalbos, atidarymas.
• Rodiklis – suformuota bent viena pirma klasė, kurioje mokymas pagal pirmiau aprašytą modelį pradedamas 2024 m. rugsėjo 1d.“

Nesiginčydami, kad mokyti lietuvių kalbos yra labai svarbu ir būtina, pedagogai kelia klausimus dėl to, kaip teksią įgyvendinti šiuos tikslus, kadangi apie papildomą finansavimą informacijos nėra.

Kitas dalykas, kaip reikės formuoti tas naujas pirmas klasėse, kuriose atėję vaikai iš esmės mokytųsi lietuvių kalba, tik šalia turėdami kažkiek gimtosios kalbos pamokų.