Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, nematerialiuoju paveldu taip pat pripažintos lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventės „Sabantui“, Molėtų rajono šventvietės lankymo, šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicijos.
Nematerialaus kultūros paveldo vertybės – tai bendruomenėms, visuomenei reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo reiškiniai, išlikę, gyvuojantys žodinės kūrybos, dainavimo, muzikavimo, šokio, amatų tradicijose, papročiuose, apeigose, šventėse, su gamta ir visata susijusioje žinijoje.
Kultūros paveldo vertybių sąrašui šiais metais pateikta 21 paraiška.
Šiuo metu sąvade yra 22 vertybės, trys iš jų jau yra UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės, Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.