Iš viso paimta 119 vandens mėginių, tirti 64 parametrai, atliktos 2407 analizės.
Žemiau Alytaus nuotekų valymo įrenginių imtuose Nemuno vandens mėginiuose sunkiųjų metalų momentinės didžiausios koncentracijos neviršijo normų, taip pat nesiekė vidutinių metinių leistinų koncentracijų.
Anot pranešimo, normų neviršijo ir kitos tirtos pavojingos medžiagos: polichlorinti bifenilai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakieji organiniai junginiai, naftos angliavandeniliai.
Agentūros teigimu, spalio antroje pusėje, trumpuoju laikotarpiu po gaisro, dėl sutrikusios nuotekų valyklos veiklos Nemuno vandenyje buvo stebima padidėjusi organinių, azotinių ir fosfatinių medžiagų koncentracija.
„Ji viršijo geros būklės vertę, tačiau lapkričio pradžioje stipriai sumažėjo ir tapo artima geros būklės vertei. Gaisro metu, spalio 20–21 dienomis, paimti mėginiai toksiškumui nustatyti parodė, kad Nemuno vanduo buvo netoksiškas“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad padidėjusi tarša pavojingomis medžiagomis nenustatyta ir Kavalio ežere bei kituose vandens telkiniuose, esančių Miklusėnuose, Jasunskų ir Navickų kaime bei Gulbynės tvenkinyje.
„Kavalio ežere visų matuotų sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, polichlorintų bifenilų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir naftos angliavandenilių koncentracijos buvo mažesnės už metodo nustatymo ribą. Gulbynės karjere, į kurį pateko gaisro gesinimui naudoto vandens, nė vienas iš sunkiųjų metalų neviršijo momentinės didžiausios leidžiamos koncentracijos“, – rašoma pranešime.
Skelbiama, kad iš policiklinių aromatinių angliavandenilių momentinę didžiausią leidžiamą koncentraciją 1,5 karto viršijo tik benz(g,h,i)perilenas.
„Nė vienoje iš kūdrų vandenyje matuotų sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos neviršijo momentinių arba metinių didžiausių leistinų koncentracijų. Kitų teršalų koncentracija buvo netgi mažesnės už metodo nustatymo ribą“, – teigiama agentūros pranešime.
