Po prezidento rinkimų Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ministrų kabinete galimi tam tikri pokyčiai. Juos gali inicijuoti ne tik naujasis šalies vadovas, bet ir patys valdantieji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R.Karbauskis aiškina, kad kai kuriose ministerijose esama nemažai problemų, o porinkiminis laikotarpis yra palankus pokyčiams.
Opozicinių partijų atstovai mano, kad sulaukę progos valdantieji gali pamėginti „atsikratyti“ nepalankiais ministrais. Kaip vienas tų, kurio pozicijos yra gerokai susvyravusios, įvardijamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Atleidęs Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų, kuris buvo „valstiečių“ kandidatas uostamiesčio mero rinkimuose, jis sulaukė kritikos dėl įvairių problemų kuruojamoje srityje.
Gali būti visokių sprendimų
R.Karbauskio teigimu, kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus naujam prezidentui, yra tas laikas, kai galima peržiūrėti ministrų darbą. Jis palankus pokyčiams. LVŽS pirmininkas minėjo, kad kai kuriose ministerijose yra gana nemažai problemų.
Kaip vieną tokių, valdantieji pastaruoju metu linksniuoja Susisiekimo ministeriją. Tačiau kalbėdamas apie jai vadovaujantį R.Masiulį, R.Karbauskis kartojo, kad ministrui klausimai keliami seniai ir tikrai ne todėl, jog jis atleido A.Vaitkų. Ministras aiškino, kad dėl tokio savo žingsnio gali netekti posto.
„Ministras, matyt, nutylėjo, kad mes jau labai daug laiko, jau dvejus metus, šnekamės apie tas sferas, kuriose ministerija veikia, ir yra labai daug klausimų ir labai daug problemų. Bet tai nereiškia, kad jis dėl to turėtų būti atleistas. Galbūt čia, nežinau, kažkoks keistas politinis žingsnis buvo padarytas“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Ministras, matyt, nutylėjo, kad mes labai daug laiko, jau dvejus metus, šnekamės apie tas sferas, kuriose ministerija veikia, ir yra labai daug klausimų ir labai daug problemų.
Kartu jis minėjo, kad jeigu problemos nebus sprendžiamos, „gali būti visokių sprendimų“. Tačiau kalbėti apie tai, kas bus liepos mėnesį, anot „valstiečių“ lyderio, „truputį ankstoka“.
„Pirmiausia turės būti paskirtas premjeras, ir premjeras formuos ministrų kabinetą, tardamasis su valdančiąja koalicija. Tada ir bus šnekamasi apie tai, kur galima sustiprinti, kur galima priimti kitus sprendimus. Aš tik priminsiu – prieš kelis mėnesius, kai buvo atleisti trys ministrai, dviejų ministrų pasikeitimas tikriausiai yra labai pozityviai sutiktas tų sričių bendruomenės.
Turiu omeny, sprendimas pakeisti švietimo ministrę buvo sutiktas absoliučiai teigiamai. Kultūros bendruomenė galbūt ne tiek buvo nusivylusi buvusia ministre, kiek džiaugėsi tuo, kad dabartinis ministras yra tikrai tas, kuriuo ta bendruomenė labai džiaugiasi ir priėmė jį labai maloniai kaip tą žmogų, kuris tos bendruomenės reikalais rūpinsis. Gaila, mes iki šiol neturime aplinkos ministro. Tai vėlgi ne visiškai nuo mūsų priklauso“, – aiškino R.Karbauskis.
Sąrašų nesudarinėja
Klausiamas, kurių ministrų darbą vertina geriausiai, o kuriems reikėtų pasitempti, R.Karbauskis tikino, kad į šį klausimą daug geriau galėtų atsakyti premjeras. Esą jis kasdien susitinka su ministrais, mato, kaip jie vykdo Vyriausybės programą.
„Dabar tiesiog galbūt nesistengsiu į tą klausimą atsakinėti, nes tikrai nėra jokio plano, nėra jokio sąrašo, kurie ministrai dirba blogiau, geriau, kuriuos reikėtų keisti, kurie galėtų tęsti darbą. Niekada apie tai nebuvo šnekama, niekada toks sąrašas nebuvo sudarinėjamas. Tiesiog mes visi suprantame, kad kas dieną reikia daryti tuos darbus, kuriuos reikia daryti“, – dėstė LVŽS pirmininkas.
R.Karbauskis tvirtino esantis dėkingas ministrams, kurie kasdien atlieka sunkų darbą. Esą dirbti šioje Vyriausybėje nelengva, nes ji ėmėsi daug rimtų reformų, kurių nesiėmė ankstesnės valdžios.
„Manyčiau, kad tiems ministrams, kurie yra pakeisti arba būtų pakeisti, bet kokiu atveju reikia padėkoti už tai, kad jie dirbo. Dirbo tikrai labai nelengvą darbą, nes ankstesnėse Vyriausybėse, kurios iš viso jokių reformų nevykdė arba naktimis priiminėjo sprendimus, galbūt buvo kitaip“, – kalbėjo jis.
Manyčiau, kad tiems ministrams, kurie yra pakeisti arba būtų pakeisti, bet kokiu atveju reikia padėkoti už tai, kad jie dirbo.
Pasak R.Karbauskio, neturėdama ką veikti, opozicija kuria „įdomias versijas“ dėl „valstiečiams“ įtinkančių ar neįtinkančių ministrų. Esą opozicija užsiiminėja visiška destrukcija.
Kas nepatinka R.Karbauskiui ir S.Skverneliui?
Didžiausios opozicinės Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – seniūnas Gabrielius Landsbergis pastebėjo, kad kartais patys „valstiečiai“ sako neva kai kurie ministrai yra susiję su konservatoriais.
Tarp jų minimas, pavyzdžiui, R.Masiulis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Aišku, čia juokas turbūt daugiau būtų. Bet šitų dviejų ministrų darbą tikrai mes vertiname ganėtinai neblogai. Reformų kryptys aiškios, laikysena – tvirta, pozicija dažnu atveju taip pat aiški, suprantama. Galima kritikuoti ją, bet yra žmogus, politikas, kuris prisiima atsakomybę už savo darbus.
Man atrodo, kad dažnu atveju, ypač – tokioje valdančiojoje daugumoje, kur valios ir galios santykis yra ypač svarbus, ministrai privalo besąlygiškai paklusti R.Karbauskiui, S.Skverneliui, akivaizdu, kad tie ministrai yra mažiau patinkantys“, – įsitikinęs konservatorių lyderis.
G.Landsbergio nuomone, po prezidento rinkimų galimi pokyčiai Vyriausybėje. „R.Karbauskis daugiau žiūri ir norėtų turbūt keisti tuos ministrus, kurie jam pagal galios santykį yra nepalankūs negu kaip jie vertinami visuomenės.
Ponas R.Masiulis yra bemaž populiariausias ministras po Lino Linkevičiaus šioje Vyriausybėje ir dabar vis tiek neatsitraukiama nuo minties jį patraukti. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra paskutinis pagal populiarumą ir nepaliauja stebinti visuomenės naujomis iniciatyvomis. Vis dėlto, kaip ir jūs sakote, yra lyg priimtinas R.Karbauskiui“, – teigė jis.
G.Landsbergis pabrėžė, kad įdomus bus klausimas dėl tolesnės S.Skvernelio karjeros. Jeigu jis nepatektų į antrąjį prezidento rinkimų turą, esą kiltų klausimas, ar premjeras, nesulaukęs didelės dalies visuomenės palaikymo per rinkimus, turėtų tęsti darbą ministrų kabinete.
Anot TS-LKD vadovo, esama pasvarstymų, kad galbūt R.Masiulis naujam valstybės vadovui galėtų būti priimtinas pereinamojo laikotarpio premjeras.
„O premjeras S.Skvernelis galėtų grįžti į Seimą kaip Seimo narys. Vienmandatininkas išrinktas, jis galėtų tęsti savo karjerą čia“, – kalbėjo G.Landsbergis.
O premjeras S.Skvernelis galėtų grįžti į Seimą kaip Seimo narys. Vienmandatininkas išrinktas, jis galėtų tęsti savo karjerą čia.
Nepalaiko savų
Seimo opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pokyčiai Vyriausybėje neatmestini. Ji priminė, kad nuo ministrų kabineto darbo pradžios jau įvyko nemažai pasikeitimų.
„Matėme, kaip gruodžio mėnesį trys ministrai buvo atstatydinti. R.Masiulio situacija iš tiesų, sakykime, neatrodo šiandien labai tvirta. Tikrai nenustebčiau, jei būtų pokyčių.
Dabar prezidento rinkimų periodas įsibėgėja. Galbūt visgi tiesiog taktiškai bus laukiama prezidento rinkimų pabaigos ir tuomet jau imamasi kažkokių rimtesnių pokyčių“, – svarstė parlamentarė.
Galbūt visgi tiesiog taktiškai bus laukiama prezidento rinkimų pabaigos ir tuomet jau imamasi kažkokių rimtesnių pokyčių.
V.Čmilytė-Nielsen nesiėmė spėlioti, kurių kitų ministrų, be R.Masiulio, padėtis Vyriausybėje yra sudėtingesnė.
„Čia galbūt reikėtų premjero klausti, ką jis mato kaip silpnąsias vietas. Iš opozicijos pusės galiu pasakyti tik tai, kad tokios svarbios srities aplinkos ministro nebuvimas ilgą laiką yra, jei ne skandalas, tai bent jau tikrai labai keista ir nerimą kelianti situacija.
Reikia, kad darbai šioje srityje vyktų, o jie yra sustoję, visos reformos yra sustojusios vien dėl to, jog yra susidariusi tokia situacija“, – akcentavo ji.
Kartu V.Čmilytė-Nielsen mano, kad profesionalų ministrų, kurie nėra politiškai susiję su juos delegavusiomis partijomis ar netgi neturintys valdančiųjų politinio palaikymo, idėja nepasiteisino.
„Seime nuolat susiduriame su situacijomis, kai, tarkime, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą atnešęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nesulaukė valdančiųjų palaikymo ir vos ne opozicijos balsais priimami vieni ar kiti pataisymai.
Taip tikrai neturėtų būti. Manau, tai išvis unikalus atvejis, kai patys valdantieji ne atskirais atvejais, bet sistemiškai nepalaiko savo ministrų“, – kalbėjo politikė.
Manau, tai išvis unikalus atvejis, kai patys valdantieji ne atskirais atvejais, bet sistemiškai nepalaiko savo ministrų.
Pribrendę sprendimai
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sako, kad sunku atsakyti, ar visi ministrai yra mylimi valdančiųjų. Tačiau požiūris į juos yra skirtingas.
„Į vienus yra labai atidžiai žvelgiama. Kitų beveik nepastebima. Daugiausia dėmesio sulaukia tie ministrai, kurie vienaip ar kitaip veikia aktyviau, ir galbūt todėl jų veiksmai kertasi su tais veiksmais, interesais arba nuostatomis, kurias transliuoja valdantieji“, – aiškino politologas.
Daugiausia dėmesio sulaukia tie ministrai, kurie vienaip ar kitaip veikia aktyviau, ir galbūt todėl jų veiksmai kertasi su tais veiksmais, interesais arba nuostatomis, kurias transliuoja valdantieji.
Tai, kokios rokiruotės galimos Vyriausybės sudėtyje po prezidento rinkimų, L.Bielinio manymu, priklausys ir nuo to, kas juos laimės.
„Ministrų pasikeitimai įmanomi. Jie priklausys nuo situacijos. Nemanyčiau, kad tai bus kažkokie radikalūs pokyčiai. Bet jie tiesiog pribrendo: tiek valdančiųjų gretose pribrendo sprendimai, tiek jie natūraliai iškils atsiradus naujam prezidentui“, – komentavo L.Bielinis.
Pasikeitė šeši ministrai
Nuo 2016 metų pabaigos dirbančioje S.Skvernelio Vyriausybėje iš viso pasikeitė šeši ministrai. Pirmasis 2017 metų spalį Vyriausybę paliko socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, vadovavęs Ūkio ministerijai.
Tą jis padarė po to, kai jį į ministrus delegavusi Lietuvos socialdemokratų partija nusprendė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
2018 metų kovo pradžioje atsistatydino teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos dėl to, kad nesusitvarko su pareigomis.
Apie teisingumo viceministro Raimondo Bakšio trukdymus vykdyti kalėjimų sistemos veiklos auditą tąsyk prabilo Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriuje dirbusi Rasa Kazėnienė.
Iš posto buvo priverstas pasitraukti ir problemų dėl ne savo dirbtos žemės turėjęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Iš pareigų jis atsistatydino 2018 metų balandžio mėnesį.
2018 metų gruodžio 3 dieną S.Skvernelis netikėtai pranešė, kad atleidžia tris ministrus: švietimo ir mokslo – Jurgitą Petrauskienę, kultūros – Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos – Kęstutį Navicką.
Aplinkos ministerija iki šiol neturi vadovo. D.Grybauskaitei netiko socialdarbiečių į ministres siūlyta teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Dabar „valstiečiai“ į ministrus siūlo Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantį Kęstutį Mažeiką.
