M.Varaška ketvirtadienį feisbuke pasidalino įrašu, kuriame rašė manantis, kad karantiną ir ekonomikos sąstingį galime tęsti daugiausiai savaitę.
Vėliau tikslinga pereiti prie 60 metų ir vyresnių gyventojų, rizikos grupių ir ligonių izoliavimo, jų aptarnavimo, poreikių pagalbos.
Visi kiti esą turime tęsti tai, ką darėme iki šiol.
Sunkus iššūkis
Kalbėdamas su 15min, M.Varaška nurodė, kad į Kazlų Rūdos savivaldybę jau dabar dešimtimis plūsta gyventojų prašymai padėti, kompensuoti, sušelpti, skirti vienkartines pašalpas.
„Mes, be abejo, nesame Užimtumo tarnyba, mes, kaip savivaldybė, galime teikti kitokio pobūdžio paramą. Bet tokių prašymų srautas yra gerokai išaugęs. Tai yra tik pati pradžia“, – spėjo jis.
Jeigu išsipildytų juodžiausias scenarijus, šalies ekonomika, Lietuvos banko prognozėmis, gali smukti daugiau nei 20,8 proc.
„Atitinkamai nedarbą kilstelėtų iki 18–20 procentų. Be abejo, kad mums atlaikyti tokį iššūkį nepavyktų“, – pabrėžė M.Varaška.
Atitinkamai nedarbą kilstelėtų iki 18–20 procentų. Be abejo, kad mums atlaikyti tokį iššūkį nepavyktų.
Nebepajėgia išlaikyti priemiestinio susisiekimo
M.Varaška 15min pasakojo, kad kol kas stambiosios įmonės Kazlų Rūdoje dirba.
Tačiau savivaldybės meras pabrėžė, kad gaunama labai daug darbuotojų nusiskundimų, kad gamyboje galimai neužtikrinamos visos apsaugos priemonės.
„Nenoriu įvardyti tų įmonių pavadinimų, bet tai yra tikrai didelės įmonės, vykdančios gamybą. Be abejo, mes, kaip savivaldybė, negalime įeiti vidun, tikrinti, vertinti ir teikti kažkokias pastabas arba galbūt ir atsakomybes įmonių vadovams“, – sakė jis.
Kartu M.Varaška pabrėžė, kad lygiai taip pat supranta ir tai, kad jeigu tos įmonės liausis dirbti, sustos gamyba, žmonėms bus sunku tikėtis, kad už prastovas, nedarbo laiką jie gaus normalias pajamas.
„Nes ir pačios įmonės – matote ir Lietuvos banko, ir rinkos ekspertų įžvalgas – gali susidurti arba su veiklos stabdymais, arba tiesiog su bankrotais. Kol kas mes matome, kad stambusis verslas dar mėgina dirbti“, – teigė Kazlų Rūdos meras.
Anot M.Varaškos, kur kas sunkesnėje padėtyje yra atsidūręs smulkusis verslas. Kaip pavyzdį jis minėjo keleivių vežimo paslaugas teikiančias bendroves.
Kazlų Rūdos savivaldybė neturi savo autobusų parko, keleivių vežimo paslaugas joje teikia privatūs vežėjai. Jie, M.Varaškos teigimu, deja, stabdo visus savo reisus.
Esą jie nėra pajėgūs yra išlaikyti reisų, kuriais karantino laikotarpiu į mokyklas nebevyksta mokiniai, besinaudojantys iš savivaldybės lėšų kompensuojamais bilietais, į darbus nebevažiuoja žmonės.
„Jau matome, kad nepajėgiame tų maršrutų išlaikyti ir mokėti tiek, kiek nori verslas. Nes šį mėnesį ir savivaldybės biudžetą keičiame COVID-19 prevencijai numatydami plius 70 tūkst. eurų. Jūs puikiai suprantate, kad tuos pinigus mums irgi reikia paimti iš kitų biudžetų eilučių. Lygiai taip pat mes nematome dabar galimybės išlaikyti vietinių, priemiestinių maršrutinių susisiekimų mūsų gyventojams. Tai irgi bus problema, nes dalis gyventojų, net ir tie keli, neturės kaip atvykti į darbą arba atvykti į miestą ir gauti būtinąsias paslaugas“, – nurodė M.Varaška.
Tai irgi bus problema, nes dalis gyventojų, net ir tie keli, neturės kaip atvykti į darbą arba atvykti į miestą ir gauti būtinąsias paslaugas.
Auga socialinės sumaišties grėsmė
M.Varaška sakė, kad jo įžvalgos dėl karantino trumpinimo yra pakankamai struktūriškos ir sisteminės. Jis pažymėjo, kad nesiūlo visiškai baigti karantino.
Anot Kazlų Rūdos mero, yra sveikatos rizikos grupės, kurioms būtina toliau užtikrinti aprūpinimą: nuo maisto, vaistų iki kitų priemonių į namus arba į kitas vietas, tarkime, senelių namus, profilaktoriumus ir panašiai.
„Tam galėtų būti skiriama ir dalis valstybės verslo skatinimo plano. Tai būtent tie paslaugų, prekių pristatymai į namus, kas ir dabar jau yra tokia kaip ir labai smarkiai auganti paslauga šalyje“, – sakė jis.
M.Varaškos nuomone, įsivertinus, kokios grupės žmonių gali nebebūti karantino režime, reikėtų pradėti bent kažkiek gaivinti vidaus vartojimą.
Anot jo, Lietuvos ir užsienio ekspertai, infektologai nuolat pabrėžia, esą karantino priemonės turi būti proporcingos ekonomikos palaikymo priemonėms.
„Tai aš jau nesivelsiu į užsienio pavyzdžius, bet tas pats profesorius Vytautas Kasiulevičius, jeigu mes jį vertiname kaip specialistą, jis, kaip ir kiti, pabrėžia tą patį balansą. Mes matome sveikatos apsaugos grėsmę, tikrai didelę, ir niekas jos neneigia. Bet mes matome po truputėlį augančią socialinės sumaišties grėsmę. Ir po truputėlį mėginame diskutuoti, kaip reikėtų veikti toliau. Jeigu šita diskusija galės pasitarnauti Vyriausybės sprendimams po savaitės ar dviejų – tik toks yra šios diskusijos tikslas: visiems drauge mėginti atrasti geriausius sprendimus iš blogiausių, nes tikrai tik gerų sprendimų nebus“, – akcentavo M.Varaška.
Diskusijos tikslas: visiems drauge mėginti atrasti geriausius sprendimus iš blogiausių, nes tikrai tik gerų sprendimų nebus.
M.Varaška sakė labai teigiamai vertinantis patvirtintą valstybės paramos verslui planą.
Jis minėjo, kad savivaldybės gavo Finansų ministerijos rekomendacijas skubinti viešuosius pirkimus, juos jungti, užtikrinti, kad verslas kuo greičiau galėtų gauti viešojo sektoriaus užsakymus ir neprarasti apyvartos.
Laikosi nurodymų
Kazlų Rūdoje iki šiol neužfiksuota koronaviruso atvejų. Kaip sakė M.Varaška, savivaldybė ypač griežtai laikosi visų Vyriausybės nurodymų ir Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovo Aurelijaus Verygos įsakymų.
„Tą pradėjome daryti jau kovo 3–4 dienomis. Buvome vieni pirmųjų atšaukusių masinius renginius savivaldybėje. Operatyviai reagavome ir į karantinavimą: ir įstaigų, ir švietimo įstaigų paraginimus. Kol kas mums pavyksta išvengti to pirmojo atvejo. Ypač glaudžiai dirbame ir su prekybininkais, prašydami naudoti visas apsaugos priemones priimant klientus – kaukes, pirštines apsauginius stiklus, stop juostas arba stop linijas, atribojančias žmones“, – pasakojo Kazlų Rūdos savivaldybės meras.
Kol kas mums pavyksta išvengti to pirmojo atvejo.
