Mėsainiai su „žmogiena“ tebuvo reklama
Metų pradžioje socialinių tinklų vartotojų dėmesį patraukė groteskiška istorija – Suomijoje drąsuoliams pasiūlyta paragauti tariamai žmogienos skonio mėsainių. Internautai nepaaiškino, kad tai tebuvo vienkartinė akcija, surengta prieš keletą metų ir skirta ne paįvairinti kažkurio restorano meniu, o pareklamuoti serialą apie zombius.
„Facebook“ vartotojai dalijosi Rusijos dienraščio „Izvestija“ portalo reportažu apie šią pribloškiančią naujovę. „Štai jums ir paskutinis žingsnis iki visiško nužmogėjimo“, – komentavo viena internautė.
Reportaže buvo pasakojama apie tokius mėsainius. Tačiau jį pažiūrėjus iki pabaigos buvo galima suprasti, kas iš tikrųjų rodyta. Neįprastas patiekalas tebuvo serialo „Vaikštantys numirėliai“ (The Walking Dead) reklamos kampanija, surengta dar 2018 m. rugsėjį.
Taip pat skaitykite: Pasibaisėjo be reikalo: šokiruojantys mėsainiai buvo serialo reklama, jų nebegamina
Joje sutiko sudalyvauti vienas Helsinkio restoranas. Iš furgono, pastatyto Helsinkio centre, mėsainiai buvo dalijami tris valandas per pietus.
Vabzdžiai maiste neprivalomi
Valgomi vabzdžiai vėl kėlė aistras. Socialinių tinklų vartotojai prisiminė užpernai skelbtą informaciją, kad Europos Sąjungoje (ES) leista į maistą dėti sutrintų svirplių. Toks sprendimas tikrai buvo priimtas, bet jis neprivalomas. Šie vabzdžiai laikomi vertinga mėsos alternatyva, kurios, keičiantis klimatui, gali reikėti vis labiau. Jie jau seniai valgomi ne tik tolimuose kraštuose, bet ir Lietuvoje.
„Facebook“ vartotojai pavasarį vėl aktyviai dalijosi informacija apie vabzdžių miltelius maiste, patarimais, kaip jų išvengti.
Taip pat skaitykite: Internete – vėl panika dėl svirplių maiste: ar tikrai jų jau sunku išvengti?
Bet šie komentarai buvo klaidinantys. Minėtas ES reglamentas neįteisino naminių svirplių miltelių naudojimo maisto gamybai apskritai, juoba nenurodė, kad juos privaloma dėti į kuriuos nors gaminius.
Dokumentas buvo skirtas tik vienai Vietnamo įmonei, kuri dar 2019 m. vasarą kreipėsi į EK leidimo tiekti į ES naminių svirplių Acheta domesticus miltelius, iš kurių pašalinta dalis riebalų, kaip naują maisto produktą.
Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi
Bet net Europoje vabzdžiai, kaip maisto produktas, nėra naujiena, šiuo tikslu jie auginami ir Lietuvoje.
Vabzdžiai laikomi geru riebalų, baltymų ir tam tikrų svarbių vitaminų šaltiniu. Jungtinės Tautos skatina vartoti vabzdžius, atkreipdamos dėmesį į jų, kaip maisto šaltinio, naudą aplinkai. Be kita ko, vabzdžiai išskiria daug mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei naminiai gyvūnai.
„Facebook“ vartotojai prisiminė ir iš vabzdžių išgaunamą bei saldumynų gamyboje naudojamą maisto priedą šelaką. Jis nedideliais kiekiais dedamas į glajus, naudojamas vaistų tabletėms ir piliulėms glazūruoti ir laikomas saugiu.
Taip pat skaitykite: Unikalų verslą Lietuvoje sukūrę broliai Glušauskai: „Tai – ateities maistas. Ar išdrįsite paragauti?“
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad šelakas (ol. schellak – žvynelis) yra gamtinė derva, gaunama iš vabzdžių, parazituojančių ant kai kurių tropinių augalų, išskyrų.
Panašu, kad būtent šis apibūdinimas sukėlė interneto vartotojų nerimą. Tačiau jis nepagrįstas. Terminą „išskyros“ galima taikyti ir tokiam produktui, kaip medus. Šis gaminamas iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų.
Taip pat skaitykite: Šelakas – vabzdžių išskyros – saldumynuose: skamba nekaip, bet nepavojingas
Šelaką gamina lako vabzdžių patelės (Kerria lacca), dažniausiai randamos Indijos ir Tailando miškuose. Maisto pramonėje jis naudojamas konditerinei glazūrai gaminti.
Kadangi šelakas netirpsta vandenyje, jis gali apsaugoti maisto produktą nuo išdžiūvimo, sudarydamas drėgmei nepralaidų sluoksnį.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. įsakyme, kuriame išvardyti leidžiami vartoti maisto priedai, paminėtas ir šelakas, žymimas kodu E904.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai iš vabzdžių išgaunamas maisto priedas naudojamas visur: nuo maisto iki vaistų?
Varlė pavojaus nerodo
2024 metais prisimintas ir žalios varlės piešinys ant įvairių maisto produktų. Internautai vėl svarstė, esą juose gali būti valgomų vakcinų, vabzdžių miltų ar įvairių kenksmingų medžiagų.
Tai tėra sąmokslo teorija – šis paveiksliukas yra tarptautinės organizacijos „Rainforest Alliance“ (angl. „Atogrąžų miškų aljansas“) ženklas ir rodo, kad produktai atitinka tarptautinius standartus bei tvarios gamybos kriterijus.
Ši tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pavadinimas parašytas aplink varlę, veikia daugiau nei 70 šalių.
Ūkininkų, miško bendruomenių, kompanijų ir vartotojų aljansas buvo įkurtas 1986 m., siekiant išsaugoti atogrąžų miškus. Laikui bėgant jis plėtėsi ir kėlė naujus tikslus – pagerinti miškuose įsikūrusių ūkininkų ir bendruomenių gyvenimo lygį, kovoti su klimato kaita.
Etiketė su varle reiškia, kad ja pažymėti produktai gaminami iš „Rainforest Alliance“ sertifikuotuose ūkiuose užaugintų produktų, atitinkančių tarptautinius standartus ir tvarios gamybos kriterijus. Ją rekomenduoja tokios organizacijos, kaip aplinkosaugos fondas WWF.
Taip pat skaitykite: Sąmokslo teorija nemiršta: aiškina, kad varle pažymėtų produktų skonis pasikeičia
Tiesa, Vokietijos laikraštis „taz“ buvo atkreipęs dėmesį, kad šis ženklas, nors ir žalias, neturi nieko bendra su aplinka.
Aljansas taip pat buvo įsivėlęs į skandalą dėl darbo sąlygų sertifikuotuose ūkiuose. Vokietijos organizacijos BUND teigimu, Ekvadore ir Kosta Rikoje atliktos apklausos atskleidė, kad šiose plantacijose darbo sąlygos buvo katastrofiškos.
Organizacija „Oxfam“ taip pat tvirtino, esą sertifikuotose arbatos plantacijose pasitaiko daug teisių pažeidimų. Bet jie susiję su darbo sąlygomis, o ne produkcijos kokybe ar ingredientais.
Taip pat skaitykite: Varlė ir obuolys ant maisto produktų nesusiję nei su B.Gatesu, nei su skiepais
Taip pat skaitykite: B.Gatesą kaltina nuodijant vaisius, bet technologija nepavojinga ir sukurta ne jo
„Rainforest Alliance“, priešingai nei aiškina kai kurie socialinių tinklų vartotojai, nepriklauso milijardieriui Billui Gatesui. Jo su dabar jau buvusia žmona Melinda įkurtas fondas buvo tik šio aljanso rėmėjai.
Sviesto iš oro dar nėra
Pernai platinta ir daugiau klaidinančios informacijos apie filantropą B.Gatesą. Pavyzdžiui, dalytasi naujiena, kad jis ėmė gaminti sviestą iš oro. Tame yra grūdas tiesos – tikrai sukurta technologija, kaip šį produktą pagaminti iš anglies dvideginio, nenaudojant gyvulinių sudedamųjų dalių, bet tai padarė milijardieriaus tik paremtas startuolis, ne jo paties įmonė.
Populiari sąmokslo teorija tvirtina, neva B.Gatesas siekia priversti žmones maitintis ne įprastais, o laboratorijoje išaugintais ar kitaip dirbtinai sukurtais maisto produktais, naikinti žmoniją į maistą įterptomis vakcinomis ir pan. Toks įsitikinimas gimsta iš to, kad jis aktyviai remia mokslo tyrimus ir inovacijas.
Technologija, kaip gaminti sviestą iš CO2, vandenilio ir deguonies (ne gryno oro), tikrai sukurta. Kalifornijoje įsikūręs startuolis „Savor“ teigia sukūręs sudėtingą procesą tikriems riebalams pagaminti, kuriam nereikia gyvūnų.
Eksperimentams pasitelktas termocheminis procesas, kuris leidžia pagaminti riebalų molekules, sukuriant anglies dioksido, vandenilio ir deguonies grandines. Neseniai bendrovė paskelbė apie naują sviesto alternatyvą be gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių.
Taip pat skaitykite: Sviestas iš CO2 sukurtas, bet B.Gatesas jo negamina
B.Gatesas yra tik investavęs pinigų į šį startuolį. Milijardierius apie tai užsiminė savo tinklaraštyje.
Mažesnis mėsos ir pieno produktų vartojimas yra vienas iš pagrindinių būdų žmonijos poveikį aplinkai susilpninti. Mat gyvulininkystė yra reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, gyvulininkystės (pieno ir mėsos) pramonė išmeta 14,5 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Žemės ūkio nenaikins
Vasarą pasirodė melaginga informacija, neva 13 šalių pasirašė susitarimą, kuris sunaikins žemės ūkį visoje planetoje, taip sukeldamas pasaulinį badą. Iš tiesų Čilėje susitikę šių valstybių lyderiai įsipareigojo mažinti metano emisijas žemės ūkio sektoriuje.
Tokie teiginiai kyla iš sąmokslo teorijos, esą pasaulinis elitas, be kita ko, siekia riboti maisto atsargas, įprastą maistą keisti dirbtinėmis alternatyvomis (pavyzdžiui, mėsą – laboratorijoje išaugintais pakaitalais) arba pridėti netradicinių priedų, pavyzdžiui, vabzdžių miltelių.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai šalys bus įpareigotos versti savo gyventojus valgyti mažiau mėsos?
„Facebook“ vartotojai dalijosi nuoroda į rašinį, kuriame aiškinta, esą „baujausia globalinio atšilimo naratyvo versija teigia, kad jį sukelia pats maistas“.
Dėl infliacijos mėsa ir maistas esą „apskritai taps tokie neįperkami paprastam žmogui, kad daugeliui neliks kito pasirinkimo, kaip tik išbandyti vabalus“. Tekste padaryta prielaida, kad mėsiniai ir pieniniai galvijai, kiaulės ir vištos bus keičiami vabzdžių lervomis, miltų kirmėlėmis, svirpliais ir kt.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai 13 šalių susitarė sunaikinti maisto atsargas ir sukelti visuotinį badą?
Minėtų 13 šalių vadovai ir ministrai tikrai pasirašė susitarimą, susijusį su klimato kaita, bet jame nekalbėta apie visuotinio bado siekimą.
Užpernai gegužės 17 d. buvo paskelbtas šalių atstovų pareiškimas dėl įsipareigojimo mažinti metano išmetimus atitinkamuose žemės ūkio sektoriuose.
Lipdukai nerodo vaisių apnuodijimo
Sąmokslų ieškotojus trikdė ir ant vaisių, daržovių ir kitų produktų klijuojami lipdukai.
Kai kurie aiškinosi, ką rodo skaičiai lipdukuose, kurie klijuojami ant vaisių ar daržovių. Iš skaičių esą galima suprasti, kas užaugo ekologiškai, kas – su pesticidais ir pan. ar yra genetiškai modifikuotas.
Tai nėra tiesa – šie kodai nurodo auginimo būdą (tradicinį ar ekologišką), bet iš to negalima suprasti, ar buvo naudojami pesticidai, herbicidai, fungicidai.
Aptariami skaičiai vadinami PLU (price-lookup arba kainos paieškos) kodu. Tai yra skaičiai iš 4 ar 5 skaitmenų, užrašyti ant nedidelio lipduko, klijuojamo ant atskiro šviežio produkto (vaisiaus, daržovės).
Jie naudojami nesupakuotiems produktams ir kai kuriems kitiems gaminiams, pvz., riešutams bei žolelėms, identifikuoti. Taip kasininkams lengviau suprasti, ar, pavyzdžiui, ant svarstyklių yra paprastas obuolys, ar augintas ekologiškai, kainuojantis brangiau.
Taip pat skaitykite: Vėl analizuoja etiketes: ką iš tiesų reiškia ant vaisių ir daržovių matomi skaičiai?
PLU numeris identifikuoja gaminius pagal įvairius požymius (prekės rūšį, veislę, auginimo metodiką, dydį). Šiuos numerius po griežtos peržiūros priskiria Tarptautinė produktų standartų federacija (IFPS).
Kaip paaiškinta jos tinklalapyje, šie kodai užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tikslią kainą. Nes taip kasininkams nereikia papildomai aiškintis, kaip jis užaugintas – įprastai ar ekologiškai.
Tokios etiketės naudojamos nuo 1990 m., kad mokėjimas už prekes ir inventorizacija būtų lengvesni, greitesni ir tikslesni.
Kiti piktinosi lipdukais, kurie esą slepia nuodų suleidimo į obuolius vietą. Tai tėra sąmokslo teorija, kuria bandyta paskatinti etninę ir religinę neapykantą. Iš tiesų vaisius pažeidžia daug kur paplitęs kenkėjas – obuolinis vaisėdis.
Taip pat skaitykite: Išgąsdino lipdukais paslėptos skylutės obuoliuose: aiškina, neva jie apnuodyti
Pažeistų vaisių išorėje matyti matyti apskrita anga, užkimšta voratinkliais sulipdytų vaisiaus smulkių gabaliukų. Šis kenkėjas yra vienas žalingiausių ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Palankiais jiems plisti metais pažeidžiami apie 80 proc. vaisių.
Vaisėdžiai ne tik sugadina vaisius, bet ir verčia augintojus išmesti didelę dalį derliaus. Gali būti, kad kaip tik tai privertė augintoją ar pardavėją uždengti skylutes lipdukais.
Traškučiuose rado „vabalų“
Internete buvo ir platinami vaizdo įrašai, neva patvirtinantys, kad populiariuose bulvių traškučiuose esama vabalų. Iš tiesų pro mikroskopą matyti dulkių erkutės, kurių patalpose būna nepaisant idealios švaros. Be to, nežinia, ar išdidintas rodomas tikrai traškučių vaizdas, juoba kad kai kuriuose kadruose matyti paprastas smėlis.
Taip pat skaitykite: Traškučiai po mikroskopu: kokie vabaliukai juose ropinėja ir ar yra pavojingi?
Bet filmuke, kuriame po mikroskopu padedamas traškutis, greičiausiai matomos namų dulkių erkės, dar vadinamos dulkių erkutėmis.
Tai yra maži, plika akimi nematomi voragyviai. Jie mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, todėl gyvena ir veisiasi patalynėje, kilimuose, užuolaidose, minkštuose žaisluose, spintose, net knygų lentynose. Tad tikėtina, kad erkučių gali atsirasti ir maisto dėžutėse ar ant kitų paviršių.
Kitame vaizdo įraše, kuriame traškutis buvo sutrupintas, po to rodomas paprasčiausias smėlis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. 2024 metais aktyviai platintos įvairios su maistu susijusios melagienos. Dažniausiai jos susijusios su sąmokslo teorijomis, esą pasaulinis elitas siekia riboti maisto atsargas, įprastą maistą keisti dirbtinėmis alternatyvomis (pavyzdžiui, mėsą – laboratorijoje išaugintais pakaitalais) arba pridėti netradicinių priedų, pavyzdžiui, vabzdžių miltelių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
