Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 03 31 /19:55

Seimas posėdžiavo 12 valandų: atsisakė dirbti nuotoliniu būdu, atrado antrą COVID-19 atvejį

Antradienį Seime nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro vyko nenumatytas posėdis. Jo metu parlamentarai priėmė 12 įstatymo projektų, dėl karantino ir koronaviruso situacijos kai kuriuos – skubos tvarka. Seimo posėdžio metu kelis kartus strigo kompiuteriai. „Matomai perkaito, ar virusas koks“, – kukliai juokavo Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Bet viruso šį kartą saugojosi visi Seimo nariai – posėdžiaudami dėvėjo kaukes arba respiratorius, įeidami į Seimo rūmus turėjo matuotis temperatūrą. Dėl infekcijos pavojaus teisės aktai salėje buvo priiminėjami kitokia tvarka nei įprastai.
Neeilinis Seimo posėdis
Respiratorius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
VIDEO: 2020-03-31 Seimo nenumatytas posėdis Nr. 385
VIDEO: 2020-03-31 Seimo narių komentarai apie Seimo posėdyje svarstomus ir priimamus sprendimus
Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Didesnės piniginės baudos karantino taisyklių pažeidėjams

19:54

Seimas padidino baudas karantino taisyklių pažeidėjams: fiziniams asmenims – nuo 140 eurų iki 500–1500 eurų, įmonėms – nuo 600 eurų iki 1500–6000 eurų.

Nuo šiol surašyti karantino nusižengimų protokolus galės policija.

Antradienį Seimas taip pat sprendė ir dėl siūlymo susirgusiems, kurie žinojo apie savo ligą, bet nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių ir tuo sukėlė pavojų kitiems, leisti skirti vienerių metų laisvės atėmimą. Tačiau balsavimas dėl šio klausimo žlugo – opozicija ištraukė korteles, balsavimui registravosi tik 59 parlamentarai – mažiau nei pusė.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Seime – dar vienas užsikrėtimas koronavirusu

18:08 Atnaujinta 18:37

Seimo kanceliarija antradienį pranešė, kad parlamente COVID-19 nustatytas dar vienam darbuotojui. Tai – antrasis viruso užsikrėtimo atvejis Seimo rūmuose.

„Informacijos, kuri leistų šį atvejį susieti su pirmuoju, neturime“, – 15min nurodė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas.

Šįkart COVID-19 susirgęs asmuo, kanceliarijos žiniomis, užsienyje nesilankė, o parlamente paskutinį kartą buvo prieš dvi savaites.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Neeilinis Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Neeilinis Seimo posėdis

„Darbuotojas, kuriam patvirtinta diagnozė, paskutinį kartą Seimo rūmuose lankėsi kovo 17 ir 20 dienomis ir dirbo Seimo I r. 1-ojo aukšto vakarinėje pusėje (Neries pusėje). Šioje rūmų dalyje dirbę asmenys yra informuojami asmeniškai“, – pranešime žiniasklaidai nurodė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Dėl incidento Seimo I rūmai papildomai dezinfekuojami, išsamesnė informacija apie darbuotojo tiesioginius kontaktus Seimo rūmuose taip pat šiuo metu renkama, priduriama pranešime.

Prasidėjo vakarinis posėdis

15:06 Atnaujinta 18:22

Seimas po pertraukos susirinko į nenumatytą vakarinį posėdį. Į jį sugrįš projektai, apsvarstyti komitetuose, bus balsuojama dėl pataisų priėmimo.

Vakarinio posėdžio metu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimui pateikė naujas mobilizacijos ir karo padėties įvedimo tvarkas. Ministras pabrėžė, kad jo teikiamas įstatymų paketas nesusijęs su koronaviruso pandemija, tačiau yra ne mažiau svarbus.

Daugiau apie tai – čia.

Seimas atmetė siūlymą dėl darbo nuotoliniu būdu

13:29

Seimas nepritarė iniciatyvai leisti karantino metu parlamentarams posėdžiauti nuotoliniu būdu. „Už“ tai įtvirtinančias Seimo statuto pataisas balsavo 37, „prieš“ – 27 tautos atstovai, 37 – susilaikė.

Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.

Parlamentarai nusprendė, kad pataisų nereikėtų tobulinti – jos atmestos.

Apie tai daugiau – čia.

Seimas svarsto pluoštą įstatymo projektų

12:52

Seime antradienį skinasi kelią pataisos, leisiančios Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas. Apie jų svarstymą daugiau skaitykite čia.

Taip pat siūloma griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams, leisti parlamentui karantino metu dirbti nuotoliniu būdu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Respiratorius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Respiratorius

Antradienį ypatingos skubos tvarka parlamentarai svarsto dėl priedų karantino metu pavojingomis sąlygomis dirbantiems medikams, sprendžia ir dėl galimybės leisti rinkti duomenis apie pacientų, privalančių izoliuotis, buvimo vietą.

Ketinama keisti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą ir kilus ekstremaliai situacijai dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimo, leisti gydytojui be teismo nurodymo spręsti iki mėnesio privalomai hospitalizuoti infekuotą pacientą.

A.Veryga: sunkiai koronavirusu serga vienas pacientas

11:37 Atnaujinta 12:43

Seime žurnalistų sutiktas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trumpai pristatė naujausią informaciją dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje.

Jo žiniomis, sunkiai COVID-19 sergančių pacientų Lietuvoje antradienį yra mažiau: „Kol kas vienas toks sunkus atvejis yra likęs.“

Ministras tikino, kad vietų ligoninėse pacientams kol kas netrūksta: „Kol kas nėra bėdos su vietomis pacientams, bet mes neturime ir kažkokio labai didelio protrūkio arba augimo. Taip, tas skaičius nuolat auga, bet jis nėra sprogstamai didelis, kad įstaigos šiuo metu negalėtų suteikti pagalbos.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Šalyje įvestas karantino režimas, pasak jo, pasiteisina.

„Matom, kad didelio išsprogimo, tos antros bangos neturėjom. Bet dabar turim sulaukti, kol nuo paskutinio išlipimo iš kelto, praeis dvi savaitės [...], ir tada pamatysime, kaip pavyko“, – ragino palaukti A.Veryga.

Jeigu ligoninių neužplūs pacientai, tokiu atveju, pasak ministro, galėsime sakyti, jog koronavirusas suvaldytas sėkmingai.

Antradienį ministras pažadėjo supaprastinti algoritmą, leisiantį asmenį laikyti pasveikusiu nuo koronaviruso.

Šiandien bus pasirašytas algoritmas.

„Šiandien bus pasirašytas algoritmas, kaip bus galima labiau, plačiau taikyti tas tvarkas, kitų šalių praktikas“, – teigė A.Veryga.

Anot jo, viena tokių praktikų ir tvarkų yra laikyti žmogų pasveikusiu net ir be testo atlikimo, praėjus daugiau nei mėnesiui po užsikrėtimo, jeigu asmeniui nėra jokių simptomų: „Net jeigu testas ir neatliekamas, bet praėjus 37 dienoms po užfiksuoto užsikrėtimo, jeigu asmeniui nebėra jokių ligos simptomų, jis automatiškai laikomas pasveikusiu, bet tai yra ilgas laikotarpis.“

Pasak ministro, prioritetas teikiamas tiems, kuriems reikia ligą diagnozuoti.

„Mes prioritetą teikiam tiems, kuriems reikia ligą išaiškinti“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.

Šiuo metu, kad būtų patvirtinta, jog viruso organizme nebėra, būtina du kartus atlikti tyrimus dėl koronaviruso ir šie turi parodyti neigiamus rezultatus.

Siūloma leisti premjerui vadovauti ekstremalios situacijos operacijai

10:46

Antradienį Seimui buvo pateiktos įstatymo pataisos, kurias priėmus ekstremalios situacijos metu valstybės operacijų centro vadovu galėtų būti skiriamas ne tik ministras, bet ir premjeras.

Dabar – koronaviruso krizės metu – operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Daugiau apie tai – čia.

Posėdis prasidėjo plojimais medikams

10:05

Antradienio posėdį Seimas pradėjo plojimais ir taip padėkojo su koronaviruso epidemija kovojantiems medikams.

„Norėčiau paprašyti visų atsistoti ir padėkojant medikams už jų atliktą darbą paploti, vieną minutę“, – prieš prasidedant posėdžiui į parlamentarus kreipėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Vėliau tylos minute buvo pagerbti nuo koronaviruso mirę žmonės. Lietuvoje mirė septyni koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Seimas antradienį susirinko į posėdžius po pertraukos, prieš dvi savaites padarytos dėl koronaviruso epidemijos.

Seimas į posėdžius planuoja rinktis ir trečiadienį.

G.Landsbergis: baudų paprasčiausiai gali neužtekti

09:59

Pasak didžiausios opozicinės Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – seniūno ir parlamento opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, matosi, kad po praėjusios savaitės šiek tiek trinasi ribos tarp įstatymų projektų, kurie yra būtini krizei spręsti, ir kurie „jau darosi tėkmė“.

Jis atkreipė dėmesį į įstatymų projektus, kuriais didinamos baudos už karantino sąlygų nesilaikymą.

„Susidaro įspūdis, kad negebant kokiomis nors priemonėmis užtikrinti žmonių saviizoliacijos, kaip tikrinimo elektroninėmis priemonėmis ir tiesiog manoma, kad didesnės baudos turėtų atgrasyti. Bet netgi Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad tiesiog beatodairiškas baudų didinimas dažniausiai situacijos realiai nekeičia. Jeigu valstybės neskiria atitinkamo dėmesio, sakykime, kaip policijos tikrinimas ar tų pačių elektroninių priemonių, baudų paprasčiausiai gali neužtekti“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Beatodairiškas baudų didinimas dažniausiai situacijos realiai nekeičia.

Anot jo, dėl to reikėtų vadovautis kitų valstybių patirtimi. Esą yra pakankamai gerai veikiančių elektroninių priemonių.

Tarkime, G.Landsbergis minėjo Lenkiją, kur veikia sistema, kad saviizoliacijoje esantis asmuo turėtų atsiųsti nuotrauką iš gyvenamosios vietos. Singapūras turi gerokai išmanesnių priemonių, programėlių mobiliuosiuose telefonuose, prieinamų ir kitoms šalims.

Pažeidžiantieji karantino sąlygas, G.Landsbergio teigimu, turėtų būti izoliuoti įstatymų numatyta tvarka.

G.Landsbergio nuomone, Vyriausybė šiandien turėtų turėti instrumentus, kurie leistų efektyviai reaguoti į krizę. Tačiau, anot jo, yra nedidelė raudona riba, kurią peržengus, galime kalbėti apie demokratinius iššūkius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Šiandien mes matome, kas atsitiko Vengrijoje, kur premjero pateiktas įsakymas de facto sustabdė parlamento darbą, nutarimais bus valdoma valstybė, o nepritarimas tiems nutarimams, taip grubiai tariant, bus baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tai, žinote, yra tos ribos, kurias reikia stebėti. Džiaugiuosi, kad Seimo valdyboje buvo vieninga nuomonė kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, paprašyti išvados dėl teisinių karantino pratęsimo pagrindų. Tiesiog, kad mes žinotumėme, kad tikrai esame ant teisingos teisėtos žemės“, – akcentavo Seimo opozicijos lyderis.

G.Landsbergis tikino besiviliantis, kad verslas galės mokėti atlyginimus. Tačiau kartu jis sakė žinantis, kad situacija jau dabar nėra gera. Konservatorių lyderis minėjo, kad kai kurios žiniasklaidos įmonės yra per pusę nurėžusios algas darbuotojams.

G.Landsbergis pabrėžė manantis, kad Seimo nariams reprezentacijai skirtų lėšų naudojimas turėtų būti įšaldytas. 

Nuotraukų galerija iš Seimo

09:54

Antradienį į parlamentą susirinkę politikai nestokojo geros nuotaikos – spaudos konferencijai vykstant lauke, mojo pro langus žurnalistams. Veidus tautos atstovai dengė medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, kai kas dėvėjo akinius.

Paskutinis atnaujinimas 2020-03-31 09:54

Antradienį tautos atstovai sprendė, ar griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams, ar priimti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Civilinio turto konfiskavimo įstatymo, ar ekstremalios situacijos metu leisti Vyriausybei reguliuoti kainas, keisti subsidijų darbuotojus išlaikantiems darbdaviams dydžius.

Taip pat – buvo pateikta Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūra antrai kadencijai.

„Seimo narių salėje balsavimo metu bus daugiau, pateikimų metu jų nebus daug, kvietėme ateiti suinteresuotus. Po pateikimo motyvai bus išsakomi, bet balsavimai sukelti į vieną vietą“, – anksčiau naują tvarką pristatė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius žurnalistus paragino parlamentarus kalbinti lauke, įspėjo, kad į visų galės atvykti tik ilgalaikes akreditacijas turintys žurnalistai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?