Daugelis paukščių renkasi artimesnes keliones – skrenda į Vokietiją, Italiją, Prancūziją. Tokie paukščiai kaip gulbės žiemoja Olandijoje, Belgijoje, smulkieji paukščiai, tokie kaip devynbalsės arba šelmeninės kregždės, čiurliai, skrenda net iki pat pietų Afrikos. Ten pat žiemoja ir gandrai.
Sužinoti ne tik konkrečias žiemojimo vietas, bet ir maršrutus, kuriais plasnoja paukščiai, ornitologams padeda išmanieji prietaisai. Visą, pavyzdžiui, gandro kelionę sužinoti galima pasitelkus GPS siųstuvą, kuris pritaisomas prie paukščio. Siųstuvas įsikrauna naudodamas saulės energiją ir taip įamžina visą paukščio kelionę.
Ornitologas Gediminas Petkus, remdamasis tokio siųstuvo duomenimis, nurodė įprastinį gandrų maršrutą: jie skrenda per Baltarusiją, Ukrainą, Stambulą ir Viduržemio jūros rytine pakrante pasiekia Egiptą. Vėliau per Afriką skrenda iki Pietų Afrikos, kartais pasilikdami Etiopijoje arba Kenijoje. Tokia kelionė trunka nuo savaitės iki mėnesio.
GPS siųstuvas tvirtinamas ant paukščio nugaros, nors pradedama juos montuoti ir ant gervių kojų, nes šių paukščių plunksnos kartais užstoja saulę ir elementas neįkraunamas. Nors prietaisas atrodo didokas, ornitologas tikina, kad paukščiai diskomforto dėl jo nepatiria, nes siųstuvas sveria iki 26 gramų.
„Mokslininkai yra paskaičiavę, koks turėtų būti siųstuvas. Jis negali viršyti 3–4 proc. kūno svorio“, – pabrėžia G.Petkus.