„Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais prievartos mechanizmui (..) Aš tai vadinu politizuota byla, todėl, kad šalies vadovas pasakė, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – žurnalistams teisme sakė Š.Narbutas.
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino baudžiamoje byloje, joje jis buvo kaltinamas nusikaltimų padarymu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Teismo manymu, kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.
Prokuroras pareiškė, kad nuosprendį skųs Apeliaciniam teismui.
Š.Narbutas apgailestavo, kad kol kas, kol neįsiteisės nuosprendis, negalės naudotis savo sąskaitoje esančiais pinigais, be to, priteistų daugiau nei 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų negaus, jie bus sumokėti tik įsiteisėjus nuosprendžiui.
Išteisintasis jau anksčiau yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre dėl galbūt pažeistų jo teisių per tyrimą. Peticija jau yra priimta.
Pasak Š.Narbuto, peticijoje keliami klausimai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, dėl pažeisto kankinimų draudimo. Š.Narbutas anksčiau BNS pasakojo, kad jam buvo uždrausta gauti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, kai jis esąs onkologinis pacientas.
Pasak Š.Narbuto, taikant namų areštą, jam drausta lankytis visose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, pačioje ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje ir visose universitetinėse ligoninėse, nes jos pavaldžios ministerijai.
Peticijoje taip pat kalbama apie reputacijos gynimo pažeidimą – ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys komentavo medžiagą, o jam man buvo draudžiama ją komentuoti.
Baudžiamojoje byloje pareigūnai teigė surinkę duomenis, kad 2020 metų kovą–liepą Š.Narbutas, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š.Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios Ispanijos įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą esą neteisėtą atlygį Š.Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.
Kaip skelbė teisėsauga, per tyrimą buvo nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š.Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.
Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.
Pirmos instancijos teismas paskelbė, kad byloje nesurinkta duomenų ir neįrodyta, kad Š.Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nėra valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu.
Byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad jis buvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Tačiau, pasak teismo, šios aplinkybės byloje taip pat nepasitvirtino, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir ministro pirmininko sudarytu potvarkiu darbo grupėse jis nedalyvavo, nebuvo nariu.
Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Po išteisinamojo Š.Narbuto nuosprendžio ieškinys paliktas nenagrinėtu.
