Ligoninės nuoma sukėlė karštas diskusijas Seimo Sveikatos reikalų komitete, nepalankiai tokius savivaldybės ketinimus vertina ir SAM, svarstanti galimybę net kreiptis į teismą, jeigu Vilniaus savivaldybė tikrai nuspręstų nevykdyti Vyriausybės nutarimo.
Vyriausybės nutarimas – ne kliūtis
Vyriausybė dar 2009 m. gruodžio 7 d. savo nutarimu „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, kurioje nustatyta, kad Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė turėtų būti restruktūrizuota, sujungiant ją su Vilniaus miesto klinikine ligonine.
Tačiau miesto savivaldybei tai neatrodo kliūtis vykdyti savo planus. Planuojama kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pakeisti šį nutarimą.
Vienas karščiausių idėjos išnuomoti Antakalnyje esančią ligoninę šalininkų, vicemeras Jonas Pinskus įsitikinęs, kad tai geriausias sprendimas ligoninei, kuri šiuo metu užpildoma tik iš dalies.
„Taip būtų sukurtas precendentas Lietuvoje. Būtų išnuomotos patalpos. Norime, kad ateitų koks nors užsienio ligoninių tinklas, kuris pakeltų mūsų sveikatos paslaugų kartelę į labai aukštą lygį. Tuomet galėtume ne tik virti savo košėje, bet ir pasižiūrėti, kas vyksta aplinkui“, – savo viziją dėstė vicemeras, kuris, kaip neoficialiai kalba ligoninės atstovai, atvažiavęs į Antakalnio ligoninę pasivaikščioti po ją ir susipažinti su realia situacija net nepanoro.
Spėjimus apie privatizavimą neigia
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Jonas Pinskus |
Nuogąstavimus, kad siūlymai išnuomoti ligoninę tėra priedanga ją privatizuoti arba pritaikyti tik užsieniečiams, J.Pinskus neigia. Esą gydymo įstaiga turėtų turėti apie 600 lovų, pusė būtų skirta pacientams, už kurių gydymą mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ir tik pusė būtų skirta tiems, kurie už paslaugas gali sumokėti patys. Jomis galėtų naudotis ir pacientai iš užsienio.
J.Pinskus įsitikinęs, kad ligoninė tik laimėtų, jeigu nuomos konkursas įvyktų. Nuomininkas esą turėtų investuoti apie 40 mln. Lt, o po 25 metų visas turtas liktų savivaldybei. „Išsaugomas parkas, nestatomi daugiabučiai, kuriamos naujos kokybiškos paslaugos, skatinamas sveikatos turizmas, vilniečiams atsiranda nauja kokybė. Tai kur gali būti geriau?“ – entuziazmu tryško sveikatos klausimus kuruojantis vicemeras.
Tačiau nei Seimo Sveikatos reikalų komitetas, nei SAM nėra taip optimistiškai nusiteikę. Antano Matulo vadovaujamas Sveikatos reikalų komitetas savivaldybei siūlė stabdyti darbo grupės, sukurtos specialiai parengti ligoninės nuomos projektą, veiklą ir įgyvendinti Vyriausybės nutarimą.
SAM atstovai nuogąstauja, kad prisidengus ketinimais išnuomoti ligoninę paprasčiausiai norima privatizuoti pastatus ir žemę.
Ligoninės personalas neinformuojamas
Ilgametis ligoninės direktorius Adolfas Berūkštis nustebo išgirdęs, kad klausimas dėl ligoninės nuomos jau keliauja į miesto tarybą. Apie tai nei jo, nei ligoninės darbuotojų esą niekas neinformavo. Nedalyvauja ligoninės atstovai ir sutarties sąlygų rengime.
„Buvo kažkada meras Artūras Zuokas atvažiavęs, bet tuomet dar neturėjo jokių konkrečių sąlygų, tik prašė nuraminti darbuotojus, kad bus viskas labai gerai. Mūsų niekas nekviečia, neinformuoja, viską daro už akių“, – piktinosi A.Berūkštis.
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės vadovas priminė, kad ligoninė savivaldybei perduota tik pernai prieš Kalėdas, o vicemeras J.Pinskus jau 2011 metų birželį kalbėjo apie galimą šios ligoninės pardavimą.
„Seimo Sveikatos reikalų komitete pacitavau J.Pinskaus dar pernai birželio 14 dieną žiniasklaidai išsakytą mintį, kad šalia Antakalnio troleibusų žiedo esanti 9 ha dydžio teritorija su Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine galėtų būti parduota investuotojams. Esą tai dideli pinigai, kurių užtektų ir naujam ligoninės pastatui pastatyti, ir įrangai nupirkti, ir dar liktų savivaldybės skoloms dengti. Jis buvo tik tapęs vicemeru ir pas mus net nesilankė“, – apie tai, kad savivaldybė ligoninės privatizavimą planavo dar net nebūdama jos steigėja, kalbėjo A.Berūkštis.
Direktorius tvirtino būsimos sutarties projektą matęs tik internete, tačiau joje pastebėjęs ne vieną keistą dalyką. Tarkim, nuomininkas be darbuotojų kaltės savi iniciatyva negalės darbuotojų atleisti vienerius metus nuo sutarties įsigaliojimo momento. „Peršasi išvada, kad po metų jie galės daryti, ką nori“, – samprotavo A.Berūkštis.
