Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų inicijuotas įstatymas galbūt leis stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
Už įstatymo projektą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 1 parlamentaras, susilaikė – 7. Kaip balsavo Seimo nariai, galite pamatyti ČIA.
Iš viso balsavime registravosi 72 parlamentarai. Tiek balsų šį kartą užteko pataisais priimti, nes anksčiau jas blokavo opozicija bei dalis valdančiųjų.
Už įstatymo projektą pasisakė beveik visi balsavime dalyvavę LVŽS frakcijos nariai, prieš buvo vienintelis premjeras Saulius Skvernelis.
Didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Įstatymo projektą palaikė du konservatorių frakcijos nariai: Algis Strelčiūnas ir Žygimantas Pavilionis. Likusi konservatorių frakcijos dalis iš viso nebalsavo, taip pat balsavime nedalyvavo ir liberalų frakcija.
Opozicija dėl šio įstatymo projekto jau kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jos prašoma vetuoti priimtą teisės aktą.
STT pateikta nepalanki išvada liko nesvarstyta
Priimtas įstatymo projektas nurodo, kad Vyriausybė galės pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus.
Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą slaptai, jis nebuvo paskelbtas oficialioje darbotvarkėje. Komitetas tuomet atmetė Seimo Teisės departamento pastabas, kad įstatymai atgal negalioja ir tai yra ne kartą pabrėžęs Konstitucinis Teismas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę pateikė nepalankias išvadas įstatymo projektui. Tačiau šios institucijos pastabų ir rekomendacijų tobulinti įstatymo projektą parlamentas nevertino.
Antradienį buvo nuspręsta įstatymo projektą grąžinti atgal į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, kad šis galėtų apsvarstyti teisėsaugos pastabas. Vis dėlto Seimo etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad tokios galimybės pagal Seimo statutą nėra. Taigi Seimo nariai balsavo dėl įstatymo projekto neatsižvelgę į STT išvadą.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės“, – rašoma Seimo etikos ir procedūrų komisijos bendru sutarimu priimtoje išvadoje.
STT išvadoje pareiškė pritarianti Seimo Teisės departamento pastaboms dėl siūlomo teisinio reguliavimo ydingumo – ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius jai esminį poveikį, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais sprendimais, kuriuos priimtų Vyriausybė.
„Taip pat pritariame, kad analizuojamos nuostatos taikymas pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu neatitiktų teisės akto galiojimo laike principo“, – nurodoma STT išvadoje.
STT papildomai pažymėjo, kad siūlymas leisti Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų jėgainių likimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, antikorupciniu požiūriu nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.
„Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“, – rašoma STT išvadoje.
Opozicija kreipėsi į prezidentę, prašydami veto
Ne vienas Seimo narys anksčiau Seime diskutuojant apie įstatymo projektą pastebėjo, kad tokie siūlymai gali prieštarauti Konstitucijai.
Konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas teigė, kad įstatymas gali būti antikonstitucinis, mat Seimas atmetė Teisės departamento pastabas, nurodančias, jog teisės aktai atgal negalioja.
Priėmus įstatymo projektą opozicija paskelbė, kad kreipėsi į prezidentę prašydami vetuoti įstatymo pataisas. Anksčiau M.Majauskas teigė, kad jei įstatymas nebus vetuotas, bus kreipiamasi į Konstitucinį teismą.
„Tai ne tik prieštarauja pamatiniams teisėkūros principams, bet ir kainuos valstybei šimtus milijonų eurų nuostolių bei nesudarys galimybių mažinti šildymo kainų“, – kreipimosi motyvus apibendrino M.Majauskas.
Liberalas Simonas Gentvilas taip pat pabrėžė, kad įstatymai neturėtų būti taikomi jau pradėtiems projektams.
„Šiandien aišku, jog visiškai sustabdžius kogeneracinių jėgainių statybų įgyvendinimą valstybė patirs virš 400 mln. eurų nuostolių. Lietuvos mokesčių mokėtojams teks apmokėti šią sąskaitą“, – rašoma S.Gentvilo komentare.
„Lietuvos energija“: Seimo sprendimai neturės įtakos
Nors priėmus įstatymą Vyriausybės sprendimu jėgainių Vilniuje ir Kaune statybos gali būti stabdomos, valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ sako, kad sprendimas neturės įtakos minėtiems projektams.
„Dabartinis Seimo sprendimas nedaro įtakos mūsų įgyvendinamiems projektams“, – teigiama BNS atsiųstame „Lietuvos energijos“ komentare.
Premjero S.Skvernelio per Vyriausybės valandą Seime buvo klausiama, kokių žingsnių Vyriausybė ketina imtis priėmus šias įstatymo pataisas ir kas bus daroma su jau pradėtais valstybės projektais.
S.Skvernelis atsakė pats balsavęs prieš įstatymo projektą dėl teisinių dalykų. Jis tvirtino, jog reikia palaukti, kol bus priimtas sprendimas dėl minėto įstatymo, nes šis dar neįsigaliojo, jo dar nepasirašė prezidentė.
Diskusijose Seime – klausimai apie milijoninius nuostolius ir interesų grupes
Ankstesnių diskusijų Seime metu prieš įstatymo projektą pasisakė ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas Kęstutis Mažeika.
„Mes šituo sprendimu iš principo tikrai spjauname į Konstitucinio teismo praktiką. Taip pat, manau, kad esamas projektas Vyriausybę pastatytų į kampą. <..> Ne ta vieta čia manipuliuoti žmonių jausmais, emocijomis ir bandyti pelnyti rinkėjų balsus“, – kalbėjo K.Mažeika.
Seime vykstant diskusijai dėl minimų įstatymo pataisų opozicija ne kartą kėlė klausimą dėl šimtamilijoninių valstybės nuostolių stabdant jau pradėtas atliekų deginimo jėgainių statybas.
LVŽS frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas užsiminė apie interesų grupes, kurios stovi už šių projektų.
„Mes žinome, kokios interesų grupės stovi už šito projekto. Pasakysiu taip: už šito projekto stovi mažiausiai trys stambios interesų grupės. Aš praeitą savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie interesų grupes ir už jų stovinčius vairuotojus“, – kalbėjo V.Bakas.
Buvęs premjeras, „socdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius sakė, kad yra interesų grupių, kurios suinteresuotos stabdyti valstybės projektus.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė diskusijų metu ne kartą išsakė mintį, kad jos nuomone, statomi atliekų deginimo pajėgumai yra pertekliniai.
Anksčiau atmetė neigiamą Vyriausybės išvadą
Šios įstatymo pataisos Seime buvo svarstomos ilgą laiką. Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pateikė skaičiavimus, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.
Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė tokiai išvadai. Komiteto pirmininkas K.Mažeika tuomet sakė, jog premjeras yra kitokios nuomonės: „Kiek teko ir su premjeru kalbėti, yra naujų faktų, naujų argumentų. <...> Ir premjeras tikrai nėra tos nuomonės, kuri lygtai būtų čia aprašyta.“
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
