Teismo sprendimo paskelbime nepasirodė nė viena iš bylos šalių.
Kauno apylinkės teismas nutarė ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovų V.Matijošaičio ir A.Šumsko solidariai 33 995,54 euro žalos atlyginimo.
„Byloje nustatyta, kad Visvaldas Matijošaitis, būdamas Kačiūniškės dvaro sodybos komplekso valdytoju, turėjo pareigą laikytis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių objektų tvarkymą, priežiūrą, imperatyvių reikalavimų. Atsakovas Šumskas, sutikęs veikti valdytojo V.Matijošaičio vardu pagal įgaliojimą, atliekant darbus Kačiūniškės dvaro sodybos teritorijoje, taip pat žinojo, kokie duomenys apie statinius yra įregistruoti Kultūros vertybių registre“, – skelbdama sprendimą konstatavo teisėja Daina Lisaitė.
Pasak jos, A.Šumskas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėdamas didelę patirtį statybos darbų srityje, būdamas atestuotas statybos specialistas, taip pat turėjo pareigą laikytis teisės aktų, reglamentuojančių tokių objektų tvarkymą ir priežiūrą, imperatyvių reikalavimų.
A.Šumskas, neturėdamas rašytinio Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus sutikimo, 2018 metų rudenį, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, demontavo Kultūros vertybių registre registruotus Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentus – sunaikino svirną ir tvartą.
V.Matijošaitis pripažintas pažeidęs teisės aktus ir taip neišsaugojęs Kačiūniškės dvaro sodybos komplekso fragmentų – tvarto ir svirno, vertingųjų jų elementų, nesiėmęs priemonių joms išsaugoti ir prižiūrėti. Kauno meras nepranešė už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamosioms kultūros vertybėms iškilusią grėsmę.
A.Šumskas neturėjo teisės dirbti su nekilnojamojo kultūros paveldo objektais.
Griovimo darbai įgyvendinti neatlikus istorinių tyrimų, paveldosaugos specialiosios ekspertizės, nesikreipiant į KPD dėl projekto sprendinių atitikties numatytiems reikalavimams patikrinimo.
Be to, kaip nustatė teismas, atsakovas A.Šumskas neturėjo teisės dirbti su nekilnojamojo kultūros paveldo objektais.
Naujas statinys, iškilęs sunaikinto svirno vietoje, buvo pastatytas neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento, neatlikus mokslinių tyrimų. Darbai atlikti neatestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų.
Abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, teisėjos teigimu, pasireiškė tyčia.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas įtvirtina siekį išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, perduoti jį ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Sunaikinus svirną ir tvartą buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu.
Š.Matijošaičio įmonė atsakomybės išvengė
Nors ieškinyje atsakovu buvo nurodytas ir trečias asmuo – V.Matijošaičio sūnaus Šarūno Matijošaičio valdoma bendrovė „Kauno saulėtekis“, jos atsakomybė sunaikinant kultūros paveldo objektus neįrodyta. Ieškinį šios bendrovės atžvilgiu teismas nutarė atmesti.
„Atsakovas A.Šumskas veiksmų atlikimo metu iš tiesų dirbo „Kauno saulėtekyje“ statybos darbų vadovu, tačiau vykdydamas svirno ir tvarto griovimo darbus, o po to – ir naujo svirno statybas ant išlikusių pamatų darbus, veikė pagal valdytojo V.Matijošaičio išduodą įgaliojimą. Statiniai buvo nugriauti, pasitelkus kitą juridinį asmenį“, – konstatavo sprendimą priėmusi teisėja.
Sprendimas per 30 dienų dar gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui.
V.Matijošaitis: čia tik pradžia
V.Matijošaitis, rodos, žada šia teise pasinaudoti.
„Čia tik pradžia. Visa kita esu parašęs ir sudėjęs į internetą: kaciuniske.lt“, – tokį komentarą apie šiandienos teismo sprendimą 15min perdavė V.Matijošaitis.
Ten V.Matijošaičio vardu 2022 m. gegužę paliktas toks įrašas:
„Džiaugiuosi, kad per gyvenimą teko ne tik statyti namus „nuo nulio“, bet ir prisidėti prie senos, paveldinės architektūros išsaugojimo. Kačiūniškės sodyba, būdama valstybės žinioje, trūnijo nepavydėtinos būklės – pamiršta ir niekam nereikalinga. Ištisus dešimtmečius apleisti pastatai merdėjo baisiai sunykę arba išvis sugriuvę. Visa tai pasakoja senos fotografijos – nieko panašaus į istoriškai vertingą paveldą.
Nepavydžiu statybininkams, kurie ėmėsi šiuos pastatus prikelti naujam gyvavimui – tiek vargo ir rūpesčių retai pasitaiko. Stengiausi nesikišti į jų darbus, viską palikau specialistams. Užtat dabar matau, kad projektas pavyko: kas buvo sugriauta – atstatyta, o kas sunykę – atkurta. Kadaise čia šeimininkavusios seserys benediktinės apsilankė ir pačios viską įvertino. Vienuolės šią sodybą buvo mačiusios tik savo metraščių archyvuose. Atradome akcentų, kurie sovietmečiu buvo užmūryti ir palikti užmarščiai. Tikiuosi, visa tai ilgai primins apie savo istoriją ateities kartoms.“
Nugriovė svirną ir tvartą
Šioje civilinėje byloje KPD, gindamas viešąjį interesą, iš V.Matijošaičio, jo sūnaus, Kauno miesto tarybos nario Š.Matijošaičio bendrovės „Kauno saulėtekis“ bei šios bendrovės statybos vadovo Andriaus Šumsko siekė prisiteisti 34 tūkst. eurų žalą, padarytą rekonstruojant miesto vadovui priklausantį Kačiūniškės dvarą.
Kaip nustatė paveldosaugininkai, buvo nugriauti kultūros paveldo objektais pripažinti dvaro sodybos fragmentai – svirnas ir tvartas, atlikti savavališki griovimo darbai.
Kaip 2019 metais konstatavo vietoje patikrinimą atlikę paveldosaugininkai, tvarto liekanų neliko, vietoj svirno – naujas pastatas. Svirnas neva buvo atstatytas neatlikus mokslinių tyrimų, nenaudojus spec. paveldosaugininkų technologijų, nesiremta atestuotais specialistais, todėl negalima buvo pripažinti, kad tai – kultūros paveldo rekonstrukcija.
Atkurti iki sunaikinimo buvusią būklę – nebeįmanoma. Nebeliko nieko iš pirminės autentiškos medžiagos.
Dėl svirno nugriovimo paskaičiuota apie 23 tūkst. eurų siekianti žala, tvarto – apie 10 tūkst. eurų.
Gražiuoju atlyginti žalos nesutiko
KPD atstovai teigė net kelis kartus kreipęsi į statybos vadovą A.Šumską, veikusį pagal V.Matijošaičio suteiktą įgaliojimą (jam ir buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas), siūlydami atlyginti valstybei padarytą žalą be teismo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.
-
Vienuoles savame dvare Kačiūniškėse priėmęs V.Matijošaitis atvėrė savo valdas: nuostabioje vietoje gyvena be tvorų
-
KPD iš Visvaldo Matijošaičio siekia žalos paveldui rekonstruojant jo dvarą atlyginimo
-
Kauno teismas pradėjo įrodymų tyrimą KPD byloje prieš V.Matijošaitį
-
Kačiūniškės dvaro byloje V.Matijošaičio pusė panoro uždarų posėdžių, bet sulaukė atkirčio
Atsakovų advokatas teisme tikino, kad Kačiūniškės dvaro rekonstrukciją vykdęs A.Šumskas neveikė kaip „Kauno saulėtekio“, kuriai vadovauja mero sūnus, darbuotojas, veikė kaip įgaliotas asmuo.
V.Matijošaitis aiškino, kad viską, kas dvare, jį jam įsigijus, buvo likę, restauravo ir išgelbėjo nuo sunykimo.
Žalą teismo prašyta iš visų trijų atsakovų priteisti solidariai.
Atsakovai teismo prašė KPD ieškinį atmesti, netgi panoro, jog byla būtų nagrinėjama uždarai, – neva sulaukia didelio visuomenės dėmesio, viešumas gali daryti įtakos liudytojų parodymams. Tačiau teismas tokio prašymo netenkino.
Įsigijo 2017 metais
V.Matijošaitis Kačiūniškės dvarą Kauno rajone įsigijo 2017 metais.
Tuomet jis pabrėžė, jog dvaru vadinamas statinys iš tikrųjų tėra „senas, apleistas pastatas, neturintis jokios paveldosauginės vertės“.
KPD kultūros vertybių registre yra įrašyti Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentai. Ten nurodoma, kad komplekso vertingosios savybės yra planavimo sprendiniai, statinių formuojama kompozicija, taip pat buvusių komplekso statinių liekanos ar jų vietos, žemės ir jos paviršiaus elementai, takai ir jų dangos.
1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
