Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 11 08

Nepaprastoji padėtis: kada ją galima įvesti ir kokių ribojimų tikėtis?

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkus daugybei migrantų, Lietuvoje prabilta apie nepaprastosios padėties įvedimą. Kas yra nepaprastoji padėtis, kas, kada, kur ir kokiai trukmei ją galėtų įvesti, kokių priemonių tuomet būtų galima imtis?
Pratybos dėl pasirengimo branduolinės avarijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) atvejui
Pratybos / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kalba apie pasienio savivaldybes

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį paskelbė, kad situacija mūsų šalyje valdoma, tačiau siūloma pasienyje su Baltarusija įvesti nepaprastąją padėtį.

Prie sienos su Baltarusija yra Lazdijų rajono savivaldybė, Druskininkų miesto savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė ir Zarasų rajono savivaldybė.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytus laikinus fizinių asmenų teisių ir laisvių, juridinių asmenų veiklos apribojimus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė

Kaip teigiama nuo 2002 m. galiojančiame įstatyme, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, o šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių. Taip pat – kai Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai kyla grėsmė dėl kitose valstybėse atsiradusios ekstremalios situacijos.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje šalies teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).

Jos trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Šį laiką galima ne kartą pratęsti, bet kiekvienu atveju maksimalus terminas yra pusė metų.

Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima Seimas atitinkamu nutarimu. Tarp Seimo sesijų dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo turėtų pasirašyti prezidentas. Kartu jis turėtų sušaukti neeilinę Seimo sesiją, o šis valstybės vadovo sprendimą galėtų patvirtinti, atšaukti arba pakeisti trukmę, teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, dydį, konstitucinių teisių ir laisvių ribojimų bei taikomų priemonių mastą.

Numatytas tiesioginis valdymas

Nepaprastosios padėties metu visoje Lietuvos teritorijoje toliau veiktų valstybės ir savivaldybių institucijos, tačiau savivaldybių teritorijoje, kur galioja nepaprastoji padėtis, galėtų būti įvestas tiesioginis valdymas, esant būtinumui sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.

VIDEO: Lietuvai aktualios grėsmės migrantams judant link Lenkijos sienos – R.Liubajevo ir A.Bilotaitės komentarai

Tai yra valstybės institucijos, sudarytos iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir tarnautojų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką nepaprastosios padėties metu.

Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų valdymą, nedelsdama turėtų imtis šalinti ekstremalios situacijos priežastis, organizuoti žmonių ir jų turto apsaugą; prireikus organizuoti gyventojų evakuaciją iš gaivalinių nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų zonos, suteikia kitą reikalingą neatidėliotiną pagalbą.

Prireikus ši institucija galėtų įsteigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras, į pagalbą pasitelkti ir kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas bei techniką ir joms vadovauti

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pratybos dėl pasirengimo branduolinės avarijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) atvejui
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pratybos dėl pasirengimo branduolinės avarijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) atvejui

Komendantų teisėti nurodymai ir įsakymai dėl įstatyme nustatytų priemonių siekiant užtikrinti žmonių gyvybės, sveikatos ir turto, taip pat valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, garantuoti viešąją tvarką bei visuomenės rimtį nepaprastosios padėties metu būtų privalomi visiems toje teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, apskričių viršininkams ir merams.

Gali apriboti atvykimą į šalį

Seimas ar prezidentas galėtų apriboti naudojimąsi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis, nustatyti nepaprastųjų priemonių panaudojimą. Bet tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas, naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama. Įvesti apribojimai negali prieštarauti Lietuvos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.

123rf.com nuotr. /Lietuvos išduoda Šengeno zonos viza
123rf.com nuotr. /Lietuvos išduoda Šengeno zonos viza

Be kita ko, nepaprastosios padėties metu gali būti atliekama asmenų pašto ar dokumentų siuntų slapta kontrolė be teismo sprendimo, jei nėra galimybės jo gauti.

Gali būti numatyta, kad, siekiant pašalinti ekstremalios situacijos padarinius ar užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, komendantūros pareigūnai turėtų teisę bet kada įeiti į asmens būstą be jo sutikimo.

Komendantai taip pat turėtų teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams ar iš savo gyvenamųjų vietų pasitraukusiems asmenims apgyvendinti kartu su būsto gyventojais arba perkėlus šiuos į kitą gyventi tinkamą vietą.

Gali būti numatyta, kad ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovo sutikimu ar leidimu.

Taip pat gali būti numatyta, kad asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, nebent būtų pasitraukiama iš nepaprastosios padėties teritorijos arba šie asmenys būtų evakuojami.

123rf.com /Informacija
123rf.com /Informacija

Įvedus nepaprastąją padėtį, gali būti sustabdomas leidimas atvykti į Lietuvą be vizų, apribotas tam tikros rūšies ar kategorijos transporto priemonių, asmenų vykimas ar prekių (daiktų) gabenimas per valstybės sieną arba laikinai uždaryti tam tikri pasienio kontrolės punktai.

Gali būti apribota politinių partijų ir organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų veikla. Ją būtų galima ir sustabdyti, jei dėl jų veiklos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Kartu gali būti uždrausti susirinkimai viešose vietose, išskyrus organizuojamus valstybės institucijų ar pareigūnų ir komendantūrų.

Nepaprastosios padėties metu asmenys privalo su savimi visada turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Kitu atveju jie gali būti sulaikomi iki bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms.

Be to, darbingiems asmenims gali būti nustatyti privalomieji gelbėjimo darbai, siekiant evakuoti gyventojus, gelbėti juos bei turtą.

Leidžiama riboti kai kurias laisves

Nepaprastosios padėties metu gali būti taikomos įvairios nepaprastosios priemonės, pavyzdžiui, sustiprinta valstybės sienos apsauga, sustiprinta (ginkluota) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių, valstybinės reikšmės ir rizikos objektų apsauga, naudojamas valstybės rezervas.

Gali būti taikoma komendanto valanda – paros laikas, kai atitinkamoje teritorijoje draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų, išskyrus tam tikrus asmenis. Gyventojai gali būti perkeliami.

123rf.com nuotr./Pasas
123rf.com nuotr./Pasas

Taip pat gali būti uždrausta be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, apribotas užsieniečių buvimas ir tranzitas per Lietuvą, apriboti ne ūkinės veiklos ir privačių suėjimus, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių.

Nepaprastosios padėties metu gali būti apribotas transporto priemonių (išskyrus specialios paskirties transportą) judėjimas, numatytas jų ar kito turto laikinas atlygintinas panaudojimas arba rekvizicija, leidžiama tikrinti transporto priemones ir asmenis bei jų bagažą siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis ar įvairias neleistinas medžiagas bei priemones.

Gali būti neleidžiama įsigyti ginklų ir jais prekiauti, laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis.

123rf.com nuotr. /Cheminiai ginklai
123rf.com nuotr. /Cheminiai ginklai

Be to, gali būti įvedamas medicininis ar veterinarinis karantinas, ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams.

Nepaprastosios padėties metu galima keisti jos trukmę, naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimus, taikomų priemonių skaičių bei intensyvumą.

Tuo metu galiotų Lietuvos Respublikos įstatymai, išskyrus nustatytas išimtis, Konstitucija negalėtų būti keičiama. Steigti teismus su ypatingais įgaliojimais draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais