Dalyje pasienio su Baltarusija savivaldybių (Lazdijų, Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Ignalinos ir Zarasų rajonų bei Druskininkų) teritorijų mėnesiui įvedus nepaprastąją padėtį, arčiausiai valstybės sienos esančiose vietose (pasienio ruože ir 5 km į valstybės gilumą nuo jo) ribojamas judėjimas.
Žmonėms, negyvenantiems, neturintiems nekilnojamojo turto teritorijoje, kurioje galioja nepaprastoji padėtis, patekti ten galima tik gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą.
Tokių ir kitokių priemonių prireikė baiminantis galint smarkiai padidėti nelegaliai valstybės sieną per Baltarusiją bandančių kirsti žmonių srautui.
Itin sudėtinga padėtis dėl to susiklostė Lenkijoje, kur pasienyje su Baltarusija, kaip skaičiuojama, susitelkė keli tūkstančiai asmenų, daugiausia iš Artimųjų Rytų.
Penktadienio popietę, gavę VSAT leidimą, leidomės kelionėn į Šalčininkus, pažiūrėti, kaip ir kuo nepaprastosios padėties sąlygomis gyvena šis miestas bei jo žmonės.
Viskas, kaip buvę
Tai, kad Šalčininkuose galioja nepaprastoji padėtis, to nežinodamas, nė nepajusi. Įvažiavimas į miestą visiškai laisvas.
Centre penktadienio popietę nedaug žmonių.
Kai kurie jų traukė į parduotuvę apsipirkti, kai kas išsiėmė siuntinius iš čia įrengto paštomato.
Iš mokyklos su kuprinėmis ant nugarų traukė vaikai.
Kioske Šalčininkų centre dirbanti Olga sakė, kad nesijaučia, jog mieste galioja nepaprastoji padėtis. Kaip tik šiandien pas ją iš kaimo atvyko sesuo.
„Viskas normaliai, jokių incidentų. Pas mus viskas tylu, ramu“, – rusiškai kalbėjo ji.
Paklausta apie situaciją Lenkijos pasienyje, kur susitelkė nemažai sieną kirsti norinčių migrantų, Olga sakė ten nebuvusi.
„Man sunku pasakyti. Aš ten nebuvau, nemačiau. O naujienos, jūs patys žinote, fake (netikra – 15min). Vieni taip kalba, kiti – taip, kiekvienas savo pusę giria. Taip kad mums sunku nuspręsti, kur tiesa“, – sakė moteris.
Ar nesibaimina, kad nelegaliai sieną kirsti norintys žmonės ateis čia, prie Lietuvos sienos?
„Nežinau, jų nemačiau, negaliu nieko pasakyti. Pas mus, ačiū Dievui, viskas gerai. Šalčininkuose ramu, tylu, normaliai dirbame, gyvename – viskas, kaip buvo. Vakarais vaikštome, nebijome, viskas gerai“, – patikino Olga.
Šalčininkuose ramu, tylu, normaliai dirbame, gyvename – viskas, kaip buvo.
Migrantų antplūdžio nesibaimina
Prie parduotuvės sutiktas Jonas taip pat sakė, kad įvedus nepaprastąją padėtį šalčininkiečiai gyvena, kaip gyvenę. Anot jo, nelabai justi, kad įsigaliojo sugriežtintas režimas.
„Matote, mes čia pripratę. Važiuojame, pavyzdžiui, į Dieveniškių pusę, ten yra pasienio kontrolės postas – ten ir taip, ir taip tikrina. Ir anksčiau tikrino, ir dabar tikrina“, – kalbėjo jis ir priduria, kad nepastebėjo, jog kas nors tikrintų į miestą įvažiuojančius automobilius.
Jono teigimu, migrantų antplūdžio čia nesibaiminama.
„Nemanau, kad čia būtų ko bijoti. Ramiai gyvename, kaip ir gyvenome. Jokių problemų neturime didelių“, – sakė vyras.
Taip pat jis pabrėžė tikintis, kad kariuomenė, policija, pasieniečiai esant reikalui apsaugos žmones. Be to, Jonas minėjo, kad galų gale yra ir Europos sutartys.
„Manau, kad nebus čia tokių problemų didelių“, – svarstė šalčininkietis.
„Kad tik nebūtų provokacijų“
Šalčininkuose sutiktas Darius taip pat pasakojo, kad viskas ramu.
Šiandien jis važiavo į Eišiškes, nors visas kelias – pasienio ruože, jokių patikrų nebuvo.
Vyras irgi tikino nesibaiminantis, kad Baltarusijoje esantys žmonės, norintys patekti į Europos Sąjungą, gali plūstelti Lietuvos pasienio link.
„Ne, šitos baimės tikrai nejaučiu. Tiktai bijau, kad provokacijų nebūtų, karinio kokio konflikto. Viskas“, – pabrėžė Darius.
„Gaila žmonių, aišku, tų migrantų“, – pridūrė jis.
Mėnesiui įvesta nepaprastoji padėtis neturi įtakos ir pensininko iš Šalčininkų Vytauto gyvenimui.
„Aš gyvenu vienas. Aš einu tik į „Maximą“, va, dabar einu į banką pensijos nusiimti ir viskas, ir vėl namo. Neklausau aš tų visokių spletnių (gandų – 15min), kaip sakant, nenoriu nieko klausyti“, – kalbėjo jis.
„Aš labai ramiai gyvenu“, – patikino ponas Vytautas.
O ponia Leonarda sakė šiek tiek jaučianti, kad mieste galioja nepaprastosios padėties režimas.
Pavyzdžiui, ji aiškino vakare neišeinanti iš namų. Kaimynai ėmė rakinti laiptinės duris, neturinčias magnetinės spynos.
Tačiau kartu ji patikino nieko nebijanti. „O ko čia bijoti – jau 72 metai. Nėra ko bijoti, gyvenimas eina pabaigos link“, – kalbėjo rusakalbė moteris.
Leonarda vylėsi, kad, tarkime, prie Lenkijos ir Baltarusijos esantys šimtai žmonių, atskridusių daugiausia iš Artimųjų Rytų, nepasuks mūsų šalies link. Be to, ji minėjo, kad mūsų valstybės sienas saugo ir kariuomenė.
„Aliaksandras Lukašenka blogai daro. Jis turėjo grąžinti lėktuvus su žmonėmis atgal. Tikriausiai naudinga, nes juk už skrydžius moka, tušti lėktuvai neskrenda. Jiems naudinga, man atrodo, pinigai eina į jų šalį“, – svarstė Šalčininkuose gyvenanti Leonarda.
Moteriai gaila prie sienos įstrigusių vaikų. Kartu ji kalbėjo, kad pati niekada nemėgintų patekti į kitą šalį.
„Aš dažnai pagalvoju: niekada. Savo tėvynėje žūčiau, bet neičiau ieškoti laimės į kitas šalis. Ne, niekada. Aš jau gerai apmąsčiau, kad niekada niekur neičiau“, – pabrėžė šalčininkietė.
Ypatingas teisinis režimas
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytus laikinus fizinių asmenų teisių ir laisvių, juridinių asmenų veiklos apribojimus.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kaip teigiama nuo 2002 metų galiojančiame įstatyme, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, o šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių.
Taip pat – kai Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai kyla grėsmė dėl kitose valstybėse atsiradusios ekstremalios situacijos.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje šalies teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).
Keli apribojimai
Įvedus nepaprastąją padėtį taikomi keli apribojimai.
- Neturinčių VSAT leidimo judėjimo uždraudimas pasienio ruožo teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis.
- Draudimas atvykti į pasienio ruožo teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis. Išimtiniais atvejais esant pagrįstam asmens prašymui su VSAT leidimu atvykimas į šią teritoriją galimas. Draudimas netaikomas ir leidimas nereikalingas asmenims, gyvenantiems, turintiems nekilnojamąjį turtą šioje teritorijoje bei turintiems tai patvirtinančius dokumentus.
- Draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą nepaprastosios padėties laikotarpiu deklaruojant ją teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis.
- Susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
- Transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
- Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių, priklausančių teisę juos laikyti turintiems asmenims, laikinai paėmimas nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiui, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms.
- Neteisėtai į Lietuvos teritoriją patekusiems ir (ar) institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu ribojama teisė gauti ir skleisti informaciją, susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis. Išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į mūsų valstybės institucijas ir įstaigas.