Nors valstybė nepasiturintiems žmonėms siūlo nemokamą teisinę pagalbą, tačiau 15min kalbinti pašnekovai sako, kad ji būna nekokybiška, neišsami, o kartais jos neužtenka arba paslaugos teikiamos pernelyg „valdiškai“.
Pagalbos prireikė dėl dukters bendrabučio
Per dvi savaites skirtinguose Lietuvos miestuose neatlygintinai savo teisines žinias padovanoti užsiregistravo beveik 200 advokatų ir jų padėjėjų, kurie per šį laiką konsultavo 450 žmonių.
Viena iš jų – Šilalėje gyvenanti Rūta Baranauskienė. Pasak moters, į teisininkus, pasinaudodama tokia galimybe, ji kreipiasi jau antrąjį kartą. Rūta turi negalią, ji – iš socialiai remtinų šeimų grupės, viena augina 13 metų dukrą.
„Vieną kartą pagalbos reikėjo dėl dukters, kur ji mokosi, bendrabučio. Aš iki šiol esu dėkinga šią problemą padėjusiam išspręsti advokatui, nes pati šių paslaugų įpirkusi nebūčiau.
Juk mes taip ir gyvename, iš gaunamų pašalpų. Kiek girdėjau iš draugės, kuri kreipėsi į advokatus, viena jų valanda gali kainuoti ir 100, ir 200 eurų“, – sakė R.Baranauskienė.
Kai pagalbos reikėjo dėl dukters alimentų, moteris pasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba.
„Bet man iškilo kitų klausimų. Mano mergaitė turi emocinių ir asmenybės sutrikimų, jai kyla panikos atakos, naktį gali būti priepuolis.
Kai prieš jos mokslus pasirašinėjome sutartį, sutarėme, kad bendrabutyje yra kambarių, kur ji galės gyventi viena. Bet išėjo kažkoks nesutarimas ir iš bendrabučio vadovybės, ir iš mokyklos pusės – pasirodė, kad tokios galimybės nebus“, – sakė R.Baranauskienė.
Mama pagalbos bandė ieškoti švietimo įstaigų koridoriuose, tačiau – veltui. R.Baranauskienės nuomone, kartu su jos dukra viename kambaryje gyvenant ir kitam vaikui, bus blogai ir jam: „Jeigu ji naktį vemia, ją pykina, tada turi vaikščioti pirmyn ir atgal po kambarį, kartais net greitosios prisireikia, kad suleistų raminamųjų. Bet visi mane ignoravo“, – pasakojo R.Baranauskienė.
Galima sakyti, kad jie tą močiutę išmetė į gatvę. Moteris tik iš „Carito“ sužinojo, kad gali paskambinti teisininkams, paklausti.
Mama kreipėsi teisinės pagalbos ir šią problemą jai padėjo išspręsti advokatas. Nuo to laiko R.Baranauskienės dukrai skirtas atskiras bendrabučio kambarys.
Kitas klausimas, dėl kurio taip pat padėjo teisininkai, susijęs su savivaldybės būsto išsipirkimu: „Ar aš galiu išsipirkti, kokia tvarka? Valdžia nepateikia svarbios informacijos, tad tą padarė teisininkė.“
R.Baranauskienė pasakojo apie dar vieną jai žinomą atvejį, kai į teisininkus kreipėsi moteris, su kuria nesąžiningai pasielgė vaikai: „Galima sakyti, kad jie tą močiutę išmetė į gatvę. Moteris tik iš „Carito“ sužinojo, kad gali paskambinti teisininkams, paklausti.
Problemos, dėl kurių žmonės kreipiasi pagalbos – įvairios. Esu labai dėkinga už tokią galimybę.“
Advokatė teisme nepratarė nė žodžio
Šiaulių vyskupijos „Carito“ vadovo pavaduotoja Zita Baranauskienė, paklausta, ar nepasiturintiems žmonėms neužtenka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teigė, jog kartais ji nėra tinkama.
Z.Baranauskienė ir pati yra teisininkė, todėl kartais žmonės patarimų klausia ir jos.
„Iš praktikos galiu pasakyti – valstybės teisinė pagalba nėra kokybiška. Vienas kitas advokatas, kuris darbą atlieka nuoširdžiai. Suabsoliutinti visų negalima, žinoma, žmonės dirba pagal savo sąžinę ir pareigos jausmą. Dažnai būna, kad į mane kreipiasi tie, kurie jau turi turi teisininką, turi advokatą, bet jis nieko neapaiškina.
Buvo atvejis, kai į mus kreipėsi vyresnė nei 90 metų moteris, kuri turėjo didelių teisinių problemų, byla buvo jau prasidėjusi, moteris joje – kaltinamoji.
Ji turėjo nemokamą teisinę pagalbą Kaune, o gyvena Šiauliuose. Savaime suprantama, kad važinėti į posėdžius sudėtinga. Bet ji bet kokia kaina važiuodavo, pati esu ją vežusi.
Žinodama, kad posėdžių dar bus, po vieno iš jų priėjau prie teisėjos ir paklausiau, ar negalima jų suorganizuoti nuotoliniu būdu. Tas ir buvo padaryta. Aš tai suorganizavau, o advokatė nė piršto nepajudino, kad paskambintų, parašytų prašymą dėl nuotolinio posėdžio. Reikėjo tik eilinio prašymo, vieno lapelio.
Buvo atvejis, kai į mus kreipėsi vyresnė nei 90 metų moteris, kuri turėjo didelių teisinių problemų, byla buvo jau prasidėjusi, moteris joje – kaltinamoji.
Toje baudžiamoje byloje dalyvavo ir daugiau advokatų, kurie (proceso dalyviams) turėjo klausimų, o valstybės paskirta advokatė jų neturėjo ir žodžio nepratarė. Aišku, ji sudalyvavo posėdyje, valstybė jai už tai sumokėjo. Graudu žiūrėti“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak Z.Baranauskienės, garbaus amžiaus moteris problemų turėjo bandydama išsireikalauti teismo priteistą skolą, tačiau dėl jos išieškojimo kreipėsi į nesąžiningus žmones, pati to nesuprasdama. Galiausiai liko skolinga pati.
Tad moteris, susidėjusi su oficialiai registruota įmone, kuriai vadovauja ne kartą teistas žmogus, tapo kaltinamąja: „Ir iki šiol ši įmonė veikia. Man baisu į tai žiūrėti.“
Problemos – ir dėl skolų
Tai, sakė Z.Baranauskienė, tik vienas iš pavyzdžių, kada žmonėms reikia teisininko pagalbos. O istorijų ir problemų yra daug.
„Jos įvairios – šeimos problemos, skyrybų, turto dalybų klausimai, neįteisintos ar neatgautos žemės, su paveldėjimu susiję klausimai.
Pavyzdžiui, jei vyras su žmona turėjo ūkį, vienas iš jų numirė, o antrasis toliau valdė ūkį ir net nepagalvojo, kad jam reikia priimti mirusio žmogaus dalies palikimą. Tada, kai miršta antrasis sutuoktinis, ūkį paveldėti norėtų vaikai, bet negali paveldėti tos vienos ūkio dalies“, – kalbėjo Z.Baranauskienė.
Juk seniau greituosius kreditus dalijo laisvai, net su protine negalia žmonės galėdavo juos gauti. Prisiima, ir grąžinti neišeina. Tada ima kitus, kad grąžintų pirmuosius ir pan.
Būna, kad teisinės pagalbos reikia įklimpus į skolas. Į advokatus kreipiasi žmonės, kurie neišgali grąžinti greitųjų kreditų, sulaukę antstolių raginimo.
„Juk seniau greituosius kreditus dalijo labai laisvai, net su protine negalia žmonės galėdavo juos gauti. Prisiima, ir grąžinti neišeina. Tada ima kitus, kad grąžintų pirmuosius ir pan.
Žmonės neįvertina savo galimybių, kiek galėtų išmokėti, taip ir įsisuka į greituosius kreditus, o jų procentai – dideli. Jei imi šimtą eurų, grąžinti jau reikia du šimtus. Bet jei tu neturi šimto eurų, kaip tu grąžinsi du šimtus?“ – kalbėjo Z.Baranauskienė.
Žmogus puola į neviltį
Kauno arkivyskupijos „Carito“ atstovė Ona Virbašiūtė, kalbėdama apie susidariusias skolas, pastebėjo, kad žmonėms teisinio patarimo reikia ir todėl, kad išieškodami skolas iš jų per daug pinigų nuskaičiuoja antstoliai.
„Kai žmonės neturi pajamų, apima neviltis. O kuo giliau įklimpsti į bėdą – tuo sudėtingiau išeiti.
Aš manau, kad (svarbus) ir žmogiškas santykis. Kai žmogus nėra susidūręs su tokiais dalykais, jis stipriai išsigąsta.
Kartais gaunama informacija apie skolas, o žmogus net nežino, kad yra įsiskolinimų. Jis įbrenda į skausmą, rūpestį, atsiranda psichologinių problemų. Sunku išreikšti tą dėkingumą, kurį jautė žmonės, galėję nemokamai pasinaudoti teisininkų paslaugomis“, – sakė pašnekovė.
Pasak O.Virbašiūtės, žmonės kreipėsi dėl turto nepasidalijimo, taip pat dėl baudžiamosios teisės, žemės problemų.
Pašnekovė teigė, kad nepasiturintys žmonės naudojasi ir valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau neretai jos neužtenka arba žmonėms aiškiai ir suprantamai nėra paaiškinama apie problemą.
Teisinis raštingumas – opi problema
Kaip sako Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, neatlygintinai advokatų teikiama teisinė pagalba vargingai gyvenantiems žmonėms teikia vilties, kad jų asmeninės problemos bus pastebėtos ir sprendžiamos.
„Mūsų šalyje teisinis raštingumas vis dar išlieka opi problema. Savarankiškai išspręsti situacijas, kurioms reikia teisinių žinių, suprasti kad ir antstolio atsiųsto laiško turinį, deja, kai kam be pagalbos neįmanoma.
Nemokamos teisinės konsultacijos tampa pirmu žingsniu aiškiau suprasti savo situaciją, įvertinti jos sudėtingumą ir išgirsti patarimus, ką toliau daryti.
Dažnai vienos konsultacijos neužtenka, taigi advokatai ir jų padėjėjai yra pasiruošę konsultuoti ir toliau“, – už dosnumą dalijantis laiku ir žiniomis dėkojo D.Bukeikaitė.
