Pasyvūs namai taip vadinami dėl to, kad juose energija naudojama labai taupiai. Šiuos būstus galima palyginti su didžiuliais termosais, nes jų langai kokybiški, stogas ir sienos – sandarūs. Šiluma juose cirkuliuoja, nes yra grąžinama per vėdinimo sistemą. Aukštas energinis efektyvumas pasiekiamas taikant visas šias priemones, o ne vieną iš jų, pavyzdžiui, namo sienų apšiltinimą.
Pasyvius būstus Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas vadina siekiamybe, kuri ateityje turėtų būti prieinama visiems. Didinant energinio efektyvumo reikalavimus Lietuvoje po truputį artėjama prie pasyvaus būsto standarto. Nuo šių metų visi nauji pastatai turi atitikti B klasę pagal savo energinį naudingumą.
Pasak D.Žukausko, nuolatinį perėjimą prie pasyvių būstų statybos reglamentuoja Europos Sąjungos Pastatų energinio efektyvumo direktyva. Nuo 2016 m. visi nauji namai turės atitikti A klasę pagal savo energinį naudingumą. Metams bėgant reikalavimai kils.
Šiuos namus nuo dabar įprastų labiau skiria sprendimai ir pastatymo būdas, o medžiagos naudojamos statant gali būti įvairios: nuo mums gerai pažįstamos akmens vatos iki šiaudų. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis nurodo, kad daug didesnį vaidmenį nei medžiagos, iš kurių pasyvus būstas yra statomas, vaidina oro tarpai:
„Šilumos varžą sukuria nejudantis, suvaržytas oras. Naudojamos medžiagos gali būti labai įvairios, tik svarbu, kad jos būtų kokybiškos, švarios, nekenksmingos žmogaus sveikataai, ilgaamžės ir efektyviai uždarytų orą į kapsulę.“
A.Vaičiulis neslepia, kad pasyvūs būstai kol kas yra brangesni už įprastus. Kainų skirtumas siekia maždaug 10 proc. Tačiau šių namų statybos išlaidos atsiperka, mat dėl kokybiško projektavimo ir visapusiškos priežiūros išvengiama klaidų statant tokius namus. Tokių namų savininkai sulaukia žymiai mažesnių sąskaitų už energiją. Pasyvaus namo statybos kaina yra didesnė nei įprasto dėl to, kad naudojama žymiai daugiau medžiagų, statomi papildomi įrenginiai, kurių neturi įprasti namai. Atsieina ir kokybiškas projektavimas, sertifikavimas bei darbų priežiūra.
A.Vaičiulis neslepia, kad pasyvūs būstai kol kas yra brangesni už įprastus. Kainų skirtumas siekia maždaug 10 proc. Tačiau šių namų statybos išlaidos atsiperka.
„Nusprendus statyti pasyvų namą, rekomenduojama iškart kreiptis į sertifikuotą pasyvių namų planuotoją. Geriausia tai padaryti dar prieš sklypo įsigijimą. Toks žingsnis turi daug reikšmės, nes galima atsižvelgti į pasaulio šalių padėtį, iškart planuoti efektyvų saulės šilumos panaudojimą. Pasyvių namų planuotojai dirba pagrindinėse mūsų šalies statybų įmonėse ir individualiai. Jų dabar yra parengta 17-ika, tačiau netrukus prie jų turėtų prisijungti dar 60“, - teigia A.Vaičiulis.
Norėdamas turėti sertifikuotą pasyvų būstą, jo statytojas pastatą projektuojant turi kreiptis dėl pasyvaus namo sertifikavimo. Sertifikatą suteikia įmonė Vokietijoje „Passivhaus Institut“, vienintelė tokios paslaugos tiekėja pasaulyje. Šis dokumentas pasyvaus būsto savininkui suteikia garantiją, kad namas buvo kokybiškai suprojektuotas ir tinkamai pastatytas. Tam, kad galėtų jį suteikti, šio nepriklausomo instituto atstovai atlieka projekto ir statybų patikrą bei imasi kitokių kontrolės būdų tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
A.Vaičiulis pastebi, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai dėmesio skiriama projektavimui. Dar pasitaiko kurioziškų atvejų, kada iškyla namo pamatai arba pastatomas jis visas, ir tik tada rengiamas techninis projektas. Kai neapgalvotos projekto detalės, sunku išvengti tiek projektavimo, tiek statybos proceso klaidų, o tai papildomai kainuoja. Pasyvių namų statyboje svarbus kiekvienas žingsnis, tad aplaidus projektavimas čia neleidžiamas.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
