A.Matulas aiškino, kad kelti klausimą dėl Seimo rūmų aplinkos paskatino ir pamatytas vaizdas, kai teritoriją filmavo ir fotografavo lenkų turistai.
Anot jo, teritorija apie parlamentą tapo ne tik nereprezentatyvi, bet ir nesaugi – „viskas trupa, byra, yra duobių“.
Ar taip valstybėje turi būti?
Lenkų turistų fotografuota nesutvarkyta Seimo aplinka, A.Matulo teigimu, buvo tik tam tikras pretekstas kelti klausimą dėl to.
„Yra padarytos nuotraukos aplink Seimą maždaug 10, 15, 20 metrų, kuriose yra išlūžę, išgriuvę, išpuvę įvairūs dalykai. Ir, aišku, vaikštant, ypatingai – neįgaliam, su dviračiu ar pėsčiam, šitas yra ne tik neestetiška, bet ir nesaugu. Norime peržiūrėti tas nuotraukas ir galbūt Seimo EPK atkreiptų tiek Seimo valdybos, tiek Vilniaus miesto savivaldybės dėmesį“, – aiškino A.Matulas.
Jis piktinosi ir dėl to, kaip atrodo neveikiantis fontanas Nepriklausomybės aikštėje.
„Ką dabar reiškia ta piramidė, kurioje viskas iš esmės išblukę, nuplyšę? Ar čia taip mūsų valstybėje turi būti? Ateikite ir pažiūrėkite. Yra kažkoks blynas. Lyg ir galima suprasti, kad čia kažkokios teritorijos buvę. Datos apšiurę, nuplyšę. Ir daug kas, tiesiog pastebėkite, tą filmuoja, fiksuoja, paveiksluoja. Paskui, aš įsivaizduoju, kad yra tyčiojamasi“ , – kritikavo Seimo EPK vadovas.
Ir daug kas, tiesiog pastebėkite, tą filmuoja, fiksuoja, paveiksluoja. Paskui, aš įsivaizduoju, kad yra tyčiojamasi.
Anot A.Matulo, sutvarkyti aplinką apie Seimą nereikia daug pinigų.
„Bet į tai kažkas turi atkreipti dėmesį. Jeigu Seimo valdyba neatkreipia dėmesio, Seimo kanclerė neatkreipia dėmesio, tai, manau, lyg ir priklauso netgi inicijuoti tą ir atkreipti dėmesį EPK“, – mano jis.
Šį klausimą Seimo EPK A.Matulas kelia kaip komisijos pirmininkas.
„Pirmiausia turi būti žinojimas, tam tikras prevencinis darbas. Čia pasižiūrėjimas, pasirūpinimas, atkreipimas dėmesio į tą aplinką parlamento, kurios man neteko matyti prie kitų parlamentų“, – pabrėžė jis.
Netiki, kad greitu metu kas keisis
Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė sakė žinanti šią problemą ir apie tai kalbėjusi su A.Matulu. Kolegai politikė pasakė, kad jis kreipiasi ne tuo adresu.
„Dar kartą noriu akcentuoti, nes man, atvirai pasakius, šis klausimas pabodo, bet mes niekaip nerandame bendros kalbos su Vilniaus miesto savivaldybe. Viskas, kas yra aplink Seimą – tai ir aikštė, tai ir fontanas, tai ir šaligatviai – tai yra ne Seimo prerogatyva ir ne mūsų kanceliarijos. Tai turi tvarkyti Vilniaus miesto savivaldybė“, – pabrėžė ji.
Dar kartą noriu akcentuoti, nes man, atvirai pasakius, šis klausimas pabodo, bet mes niekaip nerandame bendros kalbos su Vilniaus miesto savivaldybe.
Šios kadencijos Seimo valdyba, pasak I.Degutienės, dėl aplinkos sutvarkymo apie parlamento rūmus į savivaldybę kreipėsi gal du kartus. Tačiau atsakymo esą nesulaukė.
I.Degutienė prisiminė, kad dar būdama Seimo pirmininke dėl fontano prie Seimo rūmų, šaligatvių, Nepriklausomybės aikštės sutvarkymo kreipėsi į sostinės savivaldybę, tuometį merą Artūrą Zuoką, savivaldybės tarybą.
„Nesvarbu, merai keičiasi, bet situacija aplink Seimą nesikeičia. Be abejo, yra gėda. Aš negaliu atsistebėti, kaip Vilniaus miesto centre taip savivaldybė lyg stengiasi tvarkyti. Bet, palaukite, mes gyvename parlamentinėje valstybėje, tai gal jau apie parlamentą galima sutvarkyti ir šaligatvius, ir pačią aikštę, kur vyksta oficialūs minėjimai?“ – piktinosi Seimo vicepirmininkė.
Nesvarbu, merai keičiasi, bet situacija aplink Seimą nesikeičia. Be abejo, yra gėda.
Tačiau I.Degutienė nesitiki, kad artimiausiu metu kas nors galėtų keistis į gera.
Labiau koncentruojasi į kitas vietas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis patvirtino, kad raštai iš Seimo dėl aplinkos aplink parlamento rūmus tvarkymo yra gaunami.
Jis minėjo, kad šiemet buvo atlikti kai kurie darbai. Tarkime, plotas greta fontano buvo perdarytas į pievelę.
„Pagal išgales patvarkome kažkiek tą aplinką. Bet mes mielai norėtumėme perduoti pačiai Seimo kanceliarijai tvarkytis tą plotą ir lai jie ten ir tvarkosi. Nes bendramiestinis tvarkymas gan brangus ir, bent mūsų požiūriu, tai nėra ta teritorija, kur lankosi ypač daug miestiečių. Tai, sakykime, ji taip ir nėra kažkaip ypatingai labai smarkiai prižiūrėta, nes mes labiau koncentruojamės į kitas vietas. Aišku, tai yra centro teritorija ir kai būna žiemos tarnyba, tai mes ten ir valome iš anksto ir pagal išgales prižiūrime, šluojame. Bet kažkokio kapitalinio remonto nesame ten numatę. O jo jau turbūt ir reikėtų“, – aiškino P.Poderskis.
Bendramiestinis tvarkymas gan brangus ir, bent mūsų požiūriu, tai nėra ta teritorija, kur lankosi ypatingai daug miestiečių. Tai, sakykime, ji taip ir nėra kažkaip ypatingai labai smarkiai prižiūrėta, nes mes labiau koncentruojamės į kitas vietas.
Finansų kapitaliniam remontui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, galbūt ir atsirastų. Jeigu tam būtų prioritetinis dėmesys.
Tačiau P.Poderskis kartojo, kad šią vietą sostinės savivaldybė mato kaip Seimui priskirtiną teritoriją.
„Tikimės, kad jie susiformuos sklypą ir patys tą teritoriją prisižiūrės, investuos, tvarkys ir saugos. O savivaldybė į tai žiūri kaip į kitos įstaigos, sakykime, teritoriją, kurią ta įstaiga ir turi prisižiūrėti“, – akcentavo P.Poderskis. Kartu jis pabrėžė, kad užkrauti tai ant miesto, turinčio neypatingai daug finansinių išteklių, pečių nebūtų labai sąžininga ir racionalu.
Seimo kanclerė Daiva Raudonienė tikino, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo pažadėjusi suformuoti sklypą ir pateikti dokumentus Seimo kanceliarijai.
„Kol kas mes tų dokumentų dar nematėme. Gal jie jau ir parengė. Tai laukiame tų dokumentų“, – sakė ji.
Kai jų sulauks, pasak D.Raudonienės, Seimo valdyba svarstys klausimą dėl sklypo perėmimo.