Prieš metus, švęsdami įkurtuves Rinktinės gatvėje, prokurorai viešai skelbė, kad senasis pastatas „teisės aktų nustatyta tvarka bus parduotas per Valstybės turto banką, o gautos lėšos panaudotos statomam pastatui Rinktinės gatvėje finansuoti“. Bet žadėtų milijonų vis dar nėra, rašo „Vilniaus diena“.
Pastatą savo žinion sausį perėmė Turto bankas. Tačiau per dešimt mėnesių taip ir nepavyko pradėti buvusio Generalinės prokuratūros pastato pardavimo procedūros.
Turto bankas vasarį nurodė už 4,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas planuojantis gauti 12–13 mln. litų. Dabar ši suma dar mažesnė – nesitikima gauti nė 9 mln., teigia „Vilniaus diena“.
Jeigu buvęs prokuratūros pastatas bus parduotas už tokią kainą, gautos lėšos padengs tik apie dešimtadalį dabartinio pastato statybos išlaidų. Pridėjus dar 11 mln. litų, kuriuos prokurorai jau išleido senų pastatų Rinktinės gatvėje rekonstrukcijai, ir 12 mln., kuriuos ketina toms pačioms reikmėms išleisti ateinančiais metais, senųjų prokurorų namų kaina bendrame išlaidų fone atrodys tiesiog juokingai.
Generalinės prokuratūros kanclerė Gertrūda Tumelienė dienraščiui teigė, kad pardavus pastatą tikėtasi gauti daugiau kaip 20 mln. litų.
„Yra Vyriausybės nutarimas, viskas nustatyta. Bet kas galėjo numatyti tokią didžiulę ekonominę krizę? Ir tokio nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo niekas negalėjo laukti“, – guodėsi G.Tumelienė.
Didžioji dalis pastato statyboms išleistų pinigų atkeliavo iš biudžeto per Valstybės investicijų programą. G.Tumelienės teigimu, dalį sumos skyrė ir Turto bankas, perėmęs valdyti senąjį pastatą. „Tai buvo apie ketvirtadalis visos sumos“, – prisiminė pašnekovė.
Turto banko darbuotojo teigimu, buvęs prokuratūros kompleksas yra „truputį prilaikytas“, mat niekaip nepavyksta sutvarkyti žemės reikalų.
„Vilniaus miesto žemėtvarkininkai mums atidavė tą sklypą patikėjimo teise ir nepateikė jokių pastabų, kad jis, pavyzdžiui, negalėtų būti privatizuojamas. Sklypo registre yra įrašas „kultūros vertybių teritorijų apsaugos zona“. Teismas išaiškino, kad visi sklypai, kurie turi tokią registro žymą, neprivatizuojami ir neparduodami bet kokia forma. Tai sukūrė precedentą ir mes dabar nežinome, ką daryti“, – atviravo pašnekovas.
