Pasak jos, patyrusiam, tam tikrą įdirbj ir motyvaciją turinčiam mokslininkui, kuris archyvuose užsiimtų dokumentų paieška, vertinimu, LGGRTC galėtų mokėti kiek daugiau nei vidutinę algą. T.B.Burauskaitė svarstė, kad sovietų okupacijos žalos vertinimu užsiimsiančio istoriko paslaugų centrui reikėtų mažiausiai metams.
Jos teigimu, dabar šioje srityje šiek tiek dirba paties centro darbuotoji: „Bet ne tiek, kiek norėtume, kad vienas žmogus darytų dirbdamas tik tai. Tai sudėtinga sritis“.
2000-aisiais Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičius, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maž daug 20 mlrd. JAV dolerių (apie 23 mlrd. eurų pagal tuometį dolerio kursą). Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta.
2012-aisiais, Seimui bebaigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, kuri turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo. Komisijos vadove buvo paskirta B.Burauskaitė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.
Pernai Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis viešėdamas Vilniuje nurodė, kad sovietmečiu Lietuva apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, buvo ne SSRS išlaikytinės, o donorės.
Šiemet birželį Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Maskva nesvarstys galimo žalos kompensavimo Lietuvai už patirtą žalą sovietmečiu, ypač įvardijant tai kaip žalą dėl okupacijos. Jis tvirtino, kad Rusija pati turi teisę reikalauti 72 mlrd. dolerių už investicijas į Lietuvą sovietmečiu.
