2016-ųjų vasarą Lietuvos transplantacijos istorijoje žengtas naujas žingsnis – Kauno klinikose persodinti organai, paimti iš donoro neplakančia širdimi. Planuota, kad tai gerokai sutrumpins inkstų transplantacijos laukiančiųjų eiles. Tačiau per porą metų Kauno klinikose parengti tik du tokie donorai.
Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Tomas Tamošuitis sako, kad valdininkai nepatvirtino tvarkos, nebuvo skirta ir pinigų.
„Mėgstame visada lygintis su pačiai geriausiais Europoje, pasaulyje ir norime į jų rezultatus lygiuotis ir taikytis. Tai reikia pasakyti, kad dabar per tuos trejus beveik metus, kai programa įsigalėjo ir buvo pirmieji atvejai, nebuvo skirta nė vieno euro. Visų pirma trūksta požiūrio Sveikatos apsaugos ministerijos ir lyderystės iš Nacionalinio transplantacijos biuro, kurie šiaip viską puikiai supranta problemas ir remia visus specialistus, kiek tai įmanoma, bet, man atrodo, ta parama galėtų būti šiek tiek aktyvesnė ir gal net agresyvesnė“, – sako gydytojas
Dabar inkstų transplantacijos laukia daugiau nei 150 pacientų, tuo metu ligonių, kuriems atliekamos dializės – gerokai virš tūkstančio. Pasaulyje maždaug 30 proc. tokių ligonių atliekamos transplantacijos, Lietuvoje – triskart mažiau.
Kauno klinikos apskaičiavo, kad taikant neplakančios širdies donorystės modelį ligoninė galėtų parengti iki 25 donorų per metus. Bet tam reikia maždaug 150 tūkstančių eurų kainuojančios įrangos ir keturių etatų, per metus, o tai sudarytų iki 90 tūkstančių eurų. Pinigų tam neskirta. Iki šiol nesutvarkyta ir apmokėjimo tvarka gydymo įstaigoms už atliktus darbus.
Lietuvoje šiuo metu galimi trys modeliai – gyvoji donorystė, donorystė po smegenų mirties ir neplakančios širdies. Kad pradėtų veikti pastarasis modelis Kauno klinikos žada imtis iniciatyvos ir savo lėšomis suburti medikų komandą.