Šių metų pradžioje kontrolierė gavo skundą. Jame vežimėliu judanti pareiškėja teigė, kad, pasikeitus pašto darbuotojai, siuntos į namus jai atnešamos tik kartą. Jei pašto darbuotojai jos neranda atėję vieną kartą (o taip atsitinka dažnai, nes ji dirba), jie palieka pranešimą apie gautus siuntinius. Pagal bendras taisykles, pareiškėja pati turi nuvykti į Tyzenhauzų gatvėje esantį pašto skyrių. Dėl laiptų ji negali į jį patekti, vadinasi, ir atsiimti siuntos.
Lietuvos pašto atstovai apgailestavo, kad pastatas nėra prieinamas žmonės su judėjimo negalia. Jie taip pat pabrėžė, kad statinys pastatytas dar sovietmečiu. Lietuvos paštas pažadėjo, jog jei pastatas bus rekonstruojamas, jis atitiks visus statybų reikalavimus. Ši įmonė valdo daug senų pastatų ir visų pritaikyti asmenims su judėjimo negalia šiuo metu neturi lėšų.
Pašto atstovai pranešė, kad yra keletas alternatyvų, kaip pareiškėja galėtų atsiimti siuntinius. Vienas jų – paslaugas gauti lauke. Siuntas galėtų atsiimti ir jos vyras, elektroniniu būdu gavęs įgaliojimą tai padaryti. Tiesa, niekur nėra skelbiama informacija, kaip elgtis, jei filialas klientams yra neprieinamas.
Lygių galimybių pažeidimą nustačiusi A.Skardžiuvienė teigia, kad alternatyvūs paslaugų teikimo būdai turėtų būti klientų pasirinkimas, o ne neišvengiamybė. Be to, pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, pinigų trūkumas negali būti laikomas pateisinama priežastimi diskriminuoti ribotai judančius asmenis.
„Esama įvairių būdų, kaip asmenims su negalia teikti paslaugas lygiavertiškai. Mobilūs pandusai nėra labai brangūs, be to, klientai galėtų būti nukreipiami į tuos pašto skyrius, į kuriuos galėtų savarankiškai patekti“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kaimiškose vietovėse, kur veikia mobiliojo laiškininko paslauga, visos siuntos gyventojams pristatomos į namus. Jei gavėjo nėra namuose, jis šią paslaugą gali užsisakyti pakartotinai, todėl į pašto skyrių vykti nereikia. Toks modelis, anot A.Skardžiuvienės, galėtų būti pritaikytas ir mieste.
