Trečiadienį Kaune apie dalyvavimą prezidento rinkimuose pranešęs V. Ušackas tiksliai neatsakė, ar siektų šalies vadovo pozicijos, jei jo neremtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tačiau akcentavo sieksiantis būti visos Lietuvos žmonių atstovu.
„Dalyvausiu rinkimuose kaip visų Lietuvos žmonių ambasadorius. Nepriklausomai nuo partiškumo, politinių pažiūrų, tikėjimo ar tautybės, aš sieksiu būti jūsų, laiminčios Lietuvos, prezidentu“, – sakė konservatorius.
V. Ušacko pareiškimo apie kandidatavimą į šalies vadovus išvakarėse TS-LKD prezidiumas svarstė konservatoriaus elgesį po jam mestų kaltinimų apie esą buriamą savo rinkimų komandą, apeinant pačią partiją. Tiesa, jokio sprendimo prezidiumas nepriėmė. Nutarta laukti, kol partijos skyriai iškels savo favoritus prezidento rinkimuose.
Prezidentinė ambicija nugalėjo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius LRT.lt teigė, kad V.Ušacko paskelbimas apie dalyvavimą prezidento rinkimuose reiškia, jog jis dėl šalies vadovo posto kovos net ir nesulaukęs TS-LKD paramos. Politologas sutiko, kad tai yra rizikingas žingsnis, tačiau suprantamas.
„V.Ušackas turi rizikuoti, jis negali laukti kaip S.Skvernelis, jis negali laukti kaip tai darė prieš devynerius metus D.Grybauskaitė, atėjusi iš Briuselio ir žinodama, kad karūna laikoma jai. V.Ušackas turi ką nors daryti, jis šiuo būdu išreklamavo savo paskelbimą apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, nes žiniasklaida laukė. Trumpam jis laimėjo dalį visuomenės dėmesio“, – aiškino K.Girnius.
Anot jo, V.Ušackas greičiausiai dar turi vilties, kad vidiniuose TS-LKD rinkimuose jis sulauktų bendražygių paramos, tačiau, pašnekovo manymu, prezidentinė politiko ambicija yra stipresnė, todėl jis nutarė nelaukti.
„Jo viltis yra laimėti konservatorių palaikymą, bet aš manau, kad to tikimybė yra maža, nes jis į partiją neseniai įstojo ir įstojo greičiausiai dėl to, kad eitų į prezidentus ir galėtų tikėtis iš partijos paramos“, – svarstė K.Girnius.
V.Ušackas turi ką nors daryti, jis šiuo būdu išreklamavo savo paskelbimą apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, nes žiniasklaida laukė. Trumpam jis laimėjo dalį visuomenės dėmesio, – aiškino K.Girnius.
K.Girniui pritarė LRT.lt kalbinta Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, V.Ušackas, kuris seniai neslėpė noro tapti prezidentu, trečiadienį tą patvirtino, net ir nujausdamas, kad toks jo žingsnis erzina TS-LKD.
„Aš manau, kad jis pakankamai atsargiai vertina savo galimybes būti išrinktam konservatorių kandidatu pirminiuose rinkimuose. Kitaip tariant, jeigu tu dar abejoji, tada tavimi gali nusivilti ir tau bus sudėtingiau. Todėl manau, kad jis šiandien užbėga įvykiams už akių ir tokiu būdu imasi nepriklausomumo, nors manyčiau, kad su šiuo paskelbimu jo šansai laimėti vidinius partijos rinkimus sumenko. Kiek stebiu konservatorių reakciją į V.Ušacką, tai ji nėra pozityvi ir jiems tas savarankiškumas, nepriklausomai nuo partijos procesų tikrai nekelia susižavėjimo“, – tvirtino R.Urbonaitė.
Anot jos, konservatoriams V.Ušackas pasiuntė aiškų signalą, kad į rinkimus eis ir be partijos paramos.
„Jis siunčia konservatoriams žinutę: „Aš einu, o jūs, jei norite, paremkite“, – teigė apžvalgininkė.
Konservatorių parama turi vieną „bet“
Politologas K.Girnius, kalbėdamas apie galimą TS-LKD paramą V. Ušackui prezidento rinkimuose, pažymėjo, kad partijos užnugaris šioje situacijoje politikui garantuotų didesnį simpatikų būrį.
„V.Ušackas turėtų organizaciją, nes konservatoriai ir „valstiečiai“ yra vienintelės partijos, kurios aprėpia visą Lietuvą. Partijos turi skyrių Utenoje, Joniškyje, Pasvalyje ir kitur. Jei vis dėlto V.Ušackas būtų išrinktas ir per pastaruosius trejus prezidentus rinkimus konservatoriai pirmą kartą turėtų savo kandidatą, atsižvelgiant, kad bus rinkimai ir 2020 metais, tai manau, kad partija stengtųsi padėti savo kandidatui. Jei V.Ušackas būtų kandidatas, tai, matyt, pusė konservatorių rinkėjų, nors nebūtų jo nusižiūrėję, vis tiek už jį balsuotų“, – dėstė apžvalgininkas.
R.Urbonaitė svarstė, kad konservatorių parama padidintų V.Ušacko šansus prasibrauti iki antrojo prezidento rinkimų turo, tačiau, kaip akcentavo politologė, šalies vadovu taps tas politikas, kuris patrauks plačias visuomenės grupes, o šiuo klausimu TS-LKD pagalba kandidatui galėtų pakišti koją.
„Žinant, kiek žmonių Seimo rinkimuose balsuoja už konservatorius, susidaro įspūdis, kad jų parama sudaro labai neblogas prielaidas patekti į antrą prezidento rinkimų turą. Bet prezidento rinkimuose reikia plačios visuomenės dalies paramos, o mes žinome, kad konservatoriams išplėsti tą rinkėjų ratą nelengva, nes neretai kalbame apie jų palaikymo „lubas“, kurias pramušti sudėtinga“, – teigė R.Urbonaitė.
Pasak jos, dėl minėtos priežasties V.Ušackui nieko kito nelieka, kaip stengtis plėsti potencialių rėmėjų ratą, akcentuojant savo nepriklausomumą nuo politinių jėgų.
„Neatmestina, kad V.Ušackas sieks ir kitų partijų paramos, nors, manau, kad jis, kaip ir G.Nausėda, pasakys, kad svarbiau žmonių, o ne partijų parama“, – svarstė pašnekovė.
Mes žinome, kad konservatoriams išplėsti tą rinkėjų ratą nelengva, nes neretai kalbame apie jų palaikymo „lubas“, kurias pramušti sudėtinga, – teigė R.Urbonaitė.
Mato ne vieną minusą
Politologas K.Girnius neslėpė, kad, jo manymu, vis dėlto V.Ušacko šansai laimėti prezidento rinkimus yra itin kuklūs.
„Jis nėra gerai Lietuvoje žinomas politikas, ilgus metus Lietuvoje negyveno, nes buvo ambasadorius Amerikoje, ambasadorius Europos Sąjungoje, buvo Europos Sąjungos atstovas Maskvoje, tai jis nėra tapęs kasdieniu Lietuvos politiku, jis neturi ryškių pozicijų vidaus politikos klausimais, kur galėtų vienaip ar kitaip pritraukti rinkėjus.
Jeigu V.Ušackas kandidatuos be konservatorių pritarimo, tai jis neturės politinės organizacijos, neturės žmonių kaimuose, kad galėtų agituoti už jo kandidatūrą. Aš manau, kad V.Ušackas turi gerus ryšius su verslininkais, kurie gali jį paremti, bet verslininkai apskaičiuoja – jie daugiau pinigų aukos tiems žmonėms, kurie turi didesnę tikimybę laimėti“, – aiškino VU TSPMI docentas.
Jo manymu, neretai V.Ušackui klijuojamos prorusiško politiko etiketės nereikėtų sureikšminti, tačiau, kita vertus, tai galėtų erzinti konservatorių rinkėjus.
„Jeigu S.Skvernelis paskelbs, kad kandidatuoja prezidento rinkimuose, jei G.Nausėda paskelbs, kad kandidatuoja, o, jei I.Šimonytė laimėtų konservatorių pritarimą, tai V.Ušacko tikimybės būtų labai mažos“, – aiškino K. Girnius ir pridūrė, kad V.Ušacko antrame prezidento rinkimų ture nemato.
R.Urbonaitė, paklausta, apie V.Ušacko galimybes šalies vadovo rinkimuose, pažymėjo, kad prezidento rinkimuose didelę įtaką turi ne tik partijų parama, bet ir patys kandidatai, jų įvaizdis, charakteristikos.
„V.Ušackas, kadangi padaręs diplomatinę karjerą, tikrai yra ne premjerinio, o labiau prezidentinio tipažo žmogus, bet klausimas, ar jis tikrai galėtų šauti į reitingų viršūnes“, – komentavo politologė.
Ji tikino V.Ušacko retorikoje pastebėjusi visuomenei galinčius patikti žodžius apie susivienijimą, apie atsisukimą į Lietuvą. Pasak R.Urbonaitės, panašu, kad jis siekia sužavėti kuo platesnį rinkėjų ratą.
„Jeigu V.Adamkus buvo proamerikietis, D.Grybauskaitė – „Europos Sąjungietė“, tai, keliamas klausimas, ar bus žmogus, kuris atsigręš į Lietuvą. Daug atsisukimo į Lietuvą aspektų galime matyti V.Ušacko kalboje ir tai galėtų patraukti euroskeptikus. Iš to, ką girdėjau, V.Ušackas taiko į labai plačias auditorijos grupes, bando įtikti daugeliui ir nepasakyti nieko, kas galėtų kažkam nepatikti. Einama kol kas labai abstrakčiai“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
