Pirmą kartą šiose eitynėse Lietuvos lenkai dalyvavo kaip atskira grupė – su Lietuvos, Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavomis ir plakatu, kuriame užrašė „Laisvė=Wolność“.
Kaip rašo zw.lt, tai buvo apie 40 žmonių grupė, o joje – studentai, žurnalistai, menininkai, verslininkai, visuomenės veikėjai, pradedantys politikai. Visi – pakiliai ir šventiškai nusiteikę.
„Mūsų klubas nusprendė prisijungti prie Nepriklausomybės eitynių. Norėjome parodyti, kad Lietuvoje egzistuoja jokiai politinei jėgai nepriklausanti lenkų visuomenė, kuriai Kovo 11-oji taip pat yra šventė. Tai vertybių, kurios mums, lenkams, yra artimos ir svarbios, diena. Tos vertybės yra meilė tėvynei, laisvė, solidarumas“, – zw.lt sakė Lenkų diskusijų klubo vadovas Arturas Zapolskis.
„Tai mūsų šventė. 1990 metų kovo 11 dieną tarp Nepriklausomybės akto signatarų buvo ir keturi lenkai, lenkai stovėjo Baltijos kelyje, lenkų buvo ir Sausio 13-ąją prie televizijos bokšto, prie barikadų šalia Seimo, tad negerai būtų, jeigu mūsų pritrūktų čia, per 25-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Todėl esame čia, tai tokia spontaniška akcija, visiškai ne politinė, suorganizuota kelių asmenų „Facebook“, – vilnoteka.lt sakė žinomas publicistas ir tinklaraštininkas Aleksandras Radčenko.
„Manau, kad tai labai svarbi diena visiems Lietuvos piliečiams, taip pat ir lenkams. Jaučiuosi puikiai, žygiuodama kartu su visais“, – kalbėjo ir Renata Underis, viena iš akcijos organizatorių ir pradedančioji politikė, atstovaujanti ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, o Liberalų sąjūdžiui Vilniaus rajone.
Nepriklausomybės eitynėse dalyvavusius lenkus pasveikino ir Lietuvos politikai. Eisena driekėsi nuo Seimo iki Katedros aikštės.