Iškilmingą minėjimą pradėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad Lietuva yra pavyzdys – demokratijos, augimo. „Lietuva buvo tas lūžio taškas 1990-aisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe“, – iškilmėse kalbėjo Seimo pirmininkas.
V.Pranckietis ragino puoselėti „laisvės ir nepriklausomybės geną ateities kartoms“.
„Mokyklas pradeda lankyti antroji nepriklausomybės vaikų karta. Nepriklausomybėje gimusių vaikų vaikai, kuriems nepriklausomybės kūrimas – tai netgi šiek tiek mistinė pažintis“, – per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą Seime sakė parlamento vadovas.
V.Pranckietis: „Todėl labai svarbu, kad laisvės kovų ir valstybės istorinė atmintis būtų perduodama iš kartos į kartą, kaip gyvoji atmintis, kad tai būtų gyvi pasakojimai ir kad jie taptų mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės ir mūsų atsparumo genu ateities kartose.“
„Todėl labai svarbu, kad laisvės kovų ir valstybės istorinė atmintis būtų perduodama iš kartos į kartą, kaip gyvoji atmintis, kad tai būtų gyvi pasakojimai ir kad jie taptų mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės ir mūsų atsparumo genu ateities kartose“, – pridūrė jis.
Pasak V.Pranckiečio, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Seime susirinko įvairios kartos.
„Čia yra pokario nepriklausomybės kovų dalyvių ir liudytojų, čia yra pasipriešinimo okupacijai amžininkų ir, be abejo, čia daug nepriklausomybės atkūrėjų ir valstybės kūrėjų, čia yra žmonių, kurie ateityje visa tai turės prisiminti už mus, čia esančius ir už tuos, kurių nebėra“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Jo teigimu, prieš 29 metus parlamente vyko istoriniai įvykiai, o dabar čia yra puoselėjama atmintis ir švenčiamas reikšmingų permainų liudijimas.
„Todėl minėjimai ir liudijimai yra svarbūs tikėjimo stiprinimui. Tikėjimo tauta, tikėjimo savimi, pasitikėjimo šalia esančiu“, – tvirtino V.Pranckietis.
V.Pranckietis minėjimo metu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovams saugoti perdavė per šalį keliavusią knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“, kurioje visi norintieji galėjo pažymėti savo moralinį įsipareigojimą Tėvynei. Iš viso knygoje nugulė 752 pasižadėjimai.
„Linkiu visiems, kad ateities kartos mus gerbtų už laikyseną ir padorumą, pasižadėjimų įgyvendinimą“, – prieš įteikdamas knygą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovėms sakė V.Pranckietis.
Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė džiaugėsi „garbe ir privilegija amžinam saugojimui priimti knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“.
S.Leknickienė: „Tai galimybė kiekvienam Lietuvos piliečiui tapti kito šimtmečio signataru, įrašant savo moralinį pasižadėjimą Lietuvai.“
„Tai galimybė kiekvienam Lietuvos piliečiui tapti kito šimtmečio signataru, įrašant savo moralinį pasižadėjimą Lietuvai“, – apie po šalį daugiau nei dvejus metus keliavusią knygą kalbėjo S.Leknickienė.
V.Pranckietis su Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininku prof., hum. m. dr. Zenonu Butkumi 2019-ųju stipendiją įteikė archeologei dr. Justinai Kozakaitei už projektą „Laisvės kovų kaina (partizanų palaikų tyrimai)“.
Ceremonijos metu Z.Butkus teigė, kad svarbu ne tik susigrąžinti emigravusius mokslininkus, „bet ir išlaikyti Lietuvoje likusius, pilietiškai nusistačiusius tyrėjus“.
„Nepriklausomybės stipendijos skyrimą lėmė ta aplinkybė, kad Justina tyrimuose pademonstravo mokslų integraciją: ji sujungė biomedicinos ir archeologijos kryptis <...> Tai daryta pavyzdingai nuosekliai“, – prieš įteikdamas Nepriklausomybės stipendiją kalbėjo komisijos pirmininkas Z.Butkus.
Pasak Z.Butkaus, „tokiais tyrimais tarsi kompensuojama ir istorikų galbūt skola visuomenei“, kad jiems nepavykdavo įtaigai išaiškinti, jog partizaninės kovos yra Lietuvos valstybės karas su okupante Sovietų Sąjunga, o ne pilietinis karas, kaip bando įteigti propaganda.
„Tokios traktuotės atplūsta naujais, propagandiniais pavidalais. Veiksmingiausias priešnuodis yra objektyvūs, pagrįsti moksliniai tyrimai. Galima sakyti, kad naujoji Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė Justina Kozakaitė savo darbais plėtoja mokslą ir stato neįveikiamą užtvarą hibridiniams karams“, – kalbėjo jis.
Premiją atsiėmusi J.Kozakaitė pabrėžė esanti kartos, „kuri neprisimena Lietuvos kitokios nei laisva ir nepriklausoma“, atstovė.
„Kai grįžusi į laboratoriją ant tyrimų stalo anatomine tvarka išdėlioju dar neatpažintą skeletą ir jau pirmieji žiauraus, kauluose palikusio nukankinimo ir nužudymo bruožai man byloja: priešais mane legenda – tokia kaip partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ar Konstantinas Kalinauskas, štai tokiomis akimirkomis pasijuntu maža ir nenusipelniusi to, ką turiu“, – minėjime kalbėjo partizanų palaikus tirianti mokslininkė.
„Mano ir mano kolegų tikslas – tapti nenuginčijamais metraštininkais, kurie šiuolaikiniais moksliniais metodais gali įrodyti okupacinių jėgų žiaurumą. Bet dar svarbiau – įrodyti mums svarbių istorinių asmenybių egzistavimą praeityje. Ir neleisti, kad jų legenda būtų užpilta melu nepažymėtoje kapo duobėje“, – pridūrė ji.
J.Kozakaitė sakė besitikinti, kad jos kartos atstovai niekada neturės ginti Tėvynės ginklu, o „savo indėlį į jos gerovę įneš darydami darbus, kuriuos moka geriausiai ir myli labiausiai“.
„O didžiausias priešas, kurį turėsime įveikti, – tai laisvės nuvertinimas, dėl kurio renkamės lengviausius ir greičiausius problemų sprendimus iš nepritekliaus“, – kalbėjo 2019-ųjų Nepriklausomybės premiją atsimėmusi mokslininkė.
Signataras kalbėjo apie saugumą
Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas ragino politikus išsamiau diskutuoti apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, o santykius su Rusija vystyti siekiant netapti galimo konflikto žiežirba.
„Gerbiami Seimo nariai, nenusišalinkite nuo pačių svarbiausių Lietuvos ateičiai politinių klausimų svarstymo ir, o tai ne mažiau svarbu, priešinkitės bet kokių barjerų statymui aptariant ir diskutuojant šiuos klausimus visuomenėje. Bendrą ir neginčijamą politinę kryptį jau turėjome“, – per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sakė E.Bičkauskas.
„Manau, jog šie klausimai neturėtų likti nuošalyje nei renkant Europos Parlamento narius, nei, juo labiau, Respublikos Prezidentą“, – pridūrė jis.
Signataro teigimu, dabartinės grėsmės Lietuvos nepriklausomybei kyla ne tiesiogiai iš Lietuvos santykių su Rusija, o „iš didžiųjų pasaulio galių tarpusavio santykių ir galimų konfliktų tarp jų, kai siekiant jų išvengti ar juos sureguliuoti, gali iškilti klausimai dėl tam tikrų nuolaidų ar aukų“.
„Nenoriu, kad Lietuva būtų tokių konfliktinių santykių viena iš žiežirbų ar katalizatorių. Viena ar kartu su kitais. Pati sau, ar kad ir nesąmoningai ar net norėdama įsiteikti ir vykdydama kitų valią ir sudarydama situaciją, kai ir dėl pačių mūsų veiksmų galime tapti derybų objektu ar vieta, kur spręstųsi pats konfliktas“, – kalbėjo teisininkas.
Jis tvirtino netikintis, kad tarp Rusijos politikų gali atsirasti bepročių, kurie ryžtųsi tyčiniam konfliktui su Lietuva, nes tai iššauktų NATO sąjungininkų atsaką.
E.Bičkauskas sakė, kad net jeigu toks beprotis atsirastų, „tai jokios atgrasymo, ginklavimosi priemonės taip pat neturi jokios realios prasmės“.
Buvęs politikas pridūrė, kad didesnės nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidos gynybai Lietuvai būtų perteklinės.
„Ar naiviai tikimės, kad didindami fizinės gynybos, karinės technikos apimtis, mes priversime oponentus atsisakyti to paties?“, – teigė signataras.
„Ar mes konstruodami savo politiką galime leisti prabangą rizikuoti savo nedidele teritorija, nedidele tauta ir jos išlikimu, suteikdami galimybes tam didžiajam mūšiui vykti būtent čia? Ar mes galime leisti prabangą, kurią galbūt turi didžiosios valstybės, didžiosios galios ir iš esmės kurių konfliktas ir būtų sprendžiamas?“, – kalbėjo E. Bičkauskas.
„Neturiu vienareikšmio atsakymo. Patriotinį-lozunginį atsakymą turbūt suformuluočiau labai greitai, o pasverto ir atsakingo, deja, kol kas neturiu“, – sakė jis.
E.Bičkauskas teigė, kad mažos šalys turi kurti „išmintingą, santūrią, ne nuolankią, bet orią politiką“.
„Atviros ir, mano nuomone, būtinos diskusijos, atsisakant išankstinio oponento prirašymo į Lietuvos priešus, reikalingos, būtinos, tarp jų ir ypač čia, Seime“, – tvirtino signataras.
E.Bičkauskas prisiminė vieną paskutinių susitikimų su Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininku Romualdu Ozolu.
„Diskutavome, kokį praėjus tiek daug metų po Nepriklausomybės atkūrimo bendrą politinį pareiškimą galėtų padaryti kartu visi signatarai.
Supratome, jog bendras politinis sutarimas turbūt sunkiai įmanomas, tačiau vienas teiginys vis dėlto turėtų būti priimtinas: „Mes didžiuojamės tuo, kad Lietuva patikėjo mums atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę“, – teigė E.Bičkauskas.
Renginiai – visą dieną
Vidurdienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras.
Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į eitynes Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės – drauge su šauliais ir skautais nešti 400 metrų ilgio Trispalvę, vėliau vyks nemokamos ekskursijos.
Kaune iškilmingas minėjimas tradiciškai vyks Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Klaipėdoje šventė vyks Atgimimo aikštėje, miestuose koncertuos muzikos grupės.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
