Kaimynių Latvijos ir Estijos, taip pat kitais metais švęsiančių savo nepriklausomybės šimtmetį, interneto svetainėse ne tik gausu informacijos apie jau įvykusius ar dar vyksiančius jubiliejui skirtus renginius, bet ir labai aiškiai, keliomis kalbomis nurodyta, kaip susisiekti su šventės organizatoriais.
Kaimynai latviai ir estai savo valstybingumo šimtmečiui paminėti sugebėjo sukurti iš tikrųjų įspūdingas programas ir rasti joms įgyvendinti solidžių pinigų.
Kiek kainuos jubiliejiniai renginiai Lietuvoje ir kas juos finansuos? Aiškaus atsakymo rasti nepavyko. Atrodo, kad pinigų savose piniginėse teks ieškoti miestų bei rajonų savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms.
Šventę teks prasimanyti patiems?
„Ta Šimtmečio programa – labai konceptuali. Kaip supratau iš paskutinio jubiliejinės komisijos, kuriai vadovauja premjeras Saulius Skvernelis, posėdžio, visi anksčiau numatyti investiciniai projektai yra sustabdyti. Iš šalies biudžeto bus finansuojamas tik Vilniaus Vingio parko estrados remontas, nes čia kitais metais vyks Dainų šventė. Visus kitus renginius, kurie vyks ne sostinėje, privalės finansuoti pačios savivaldybės“, – LRT.lt sakė Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė.
Vyriausybės kanceliarijoje Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio programą koordinuoja Neringa Vaisbrodė. Tačiau tinklapyje „Atkurtai Lietuvai – 100“ nenurodyta, kaip su ja susisiekti. Gavus jos tarnybinio mobilaus telefono numerį, susisiekti pavyko tik po savaitės, nes, pasirodo, telefonas buvo sugedęs.
N.Vaisbrodė LRT.lt aiškino, kad po diskusijų nutarta šventės programoje, kuri buvo sukurta buvusios vyriausybės, palikti tik projektus, apjungiančius ne vieną valstybės instituciją, kuriems reikia koordinavimo.
Todėl programoje nebeliko daug diskusijų sukėlusio paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui Vilniuje, jo gimtinės Vilkaviškio rajone sutvarkymo projekto, paminklo prezidentui Antanui Smetonai, Vilniaus Lukiškių aikštės, Nacionalinio stadiono, kongresų centro apleistuose Vilniaus sporto rūmuose ir daugybės kitų sumanymų.
Anot N.Vaisbrodės, tai, kad šių iniciatyvų nebeliko programoje, dar nereiškia, kad šie projektai apskritai bus stabdomi. Bet jais esą privalės rūpintis savivaldybės arba kitos institucijos.
„Tiesiog jų nereikia sieti su Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio programa. Ir Lukiškių aikštės rekonstrukcija, ir planai pastatyti paminklą J.Basanavičiui atsirado kur kas anksčiau, nei buvo sukurta programa. Šių projektų reikšmė dėl to, kad jų nebeliko joje, nė kiek nesumažėjo, ir jie bus vykdomi“, – tikino N.Vaisbrodė.
Siekia, kad šventė vyktų visoje Lietuvoje
Koks bus svarbiausias šalies Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui skirtas reginys, kur jis vyks ir kas jame galės dalyvauti?
Pasak N.Vaisbrodės, būsimos šventės tikslas – kad švęstų visa Lietuva: „Pagrindinė data – vasario 16-oji, ir norime, kad ji būtų prasmingai minima visoje Lietuvoje. Todėl šventei skirtame tinklalapyje sudaryta galimybė registruoti visas sumanytas iniciatyvas ir renginius miestuose, miesteliuose, regionuose, bendruomenėse. Taip pat prašome, kad žmonės šią informaciją viešintų socialiniuose tinkluose“.
Iš šiuo metu šventei skirtame tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, kad kitų metų Vasario 16-osios renginys, skirtas Šimtmečiui, vyks tik Šiauliuose. Ar taip ir bus iš tikrųjų?
„Šis interneto puslapis buvo sukurtas tik prieš savaitę ar dvi. Todėl mes dabar inicijuojame dar vieną bangą, skambiname visiems ir raginame, kad kuo daugiau renginių registruotų. Bet šiuo metu matome tik tiek renginių, kiek jų yra užregistruota“, – atkreipė dėmesį N.Vaisbrodė.
Ji taip pat aiškino, kad šventės dalies Vilniuje scenarijus dar kuriamas, laikantis tų tradicijų, kurios susiklostė per daugybę metų. Patikslinta programa sostinėje atsiras prieš pat Vasario 16-osios iškilmes kitais metais.
N.Vaisbrodė paminėjo, kad planuojamas iškilmingas minėjimas ir koncertas Nacionaliniame operos ir baleto teatre, minėjimas prie prezidentūros, jaunimo eitynės, mišios Vilniaus arkikatedroje ir koncertas jos aikštėje. Vilniuje bus uždegta šimtas laužų, numatyta, kad visoje Lietuvoje vienu metu skambės varpai.
Pinigų šventei nebuvo skirta
Atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtą programą pradėjo kurti buvusi socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vyriausybės kanceliarija.
Kaip prisiminė buvęs vicekancleris Rimantas Vaitkus, atskiro finansavimo šiam jubiliejui nebuvo skirta: „Smulkūs renginiai turėjo būti finansuojami iš savivaldybių arba Kultūros tarybos skirtų lėšų. Iš valstybės biudžeto pinigų planavome sutvarkyti Lukiškių aikštę. 100 mln. eurų buvo skirta Nacionaliniam stadionui pabaigti. Taip pat buvo numatytas finansavimas Kongresų centrui dabartiniuose Sporto rūmuose. Deja, nepavyko šių projektų įgyvendinti.“
R.Vaitkus pripažino, kad buvo vėluojama pradėti kurti nepriklausomybės šimtmečiui skirtą programą ir nuo kaimynų latvių bei estų buvo atsiliekama bent metais.
Didieji miestai šventę planuoja savarankiškai
LRT.lt pavyko išsiaiškinti, kad didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda nepriklausomybės šimtmečiui skirtas programas ir renginius planuoja savarankiškai, nelaukdami pagalbos iš vyriausybės ar kitų institucijų.
Vilniaus mero patarėjas kūrybiniams projektams Karolis Žukauskas nenorėjo atskleisti, kaip sostinėje, kur 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos tarybos nariai pasirašė Nepriklausomybės atkūrimo aktą, bus organizuota šventė, tik patikino, kad jau beveik parengtas įdomus scenarijus.
„Bet kol kas neaišku, kaip mūsų valstybė švęs nepriklausomybės šimtmetį. Supratu dabar tik tiek, kad jis bus pažymimas. Mes pasigedome sprendimų, kaip į tą šventę įtraukti kuo daugiau žmonių, todėl nusprendėme savarankiškai sukurti programą Vilniui. Pagal mūsų planą, šventė prasidės, likus savaitei iki nepriklausomybės šimtmečio, kitų metų vasario 16-ąją. Nenorėčiau atskleisti visų detalių. Kuriame tokį scenarijų, kuris taps naujiena Lietuvos švenčių istorijoje“, – patikino K.Žukauskas. Jis taip pat tvirtino, kad iš šalies biudžeto sostinė šventei nėra gavusi pinigų ir jų nesitiki.
Sostinės mero patarėjas teigė domėjęsis, kaip nepriklausomybės šimtmetį minės Latvija bei Estija ir pripažino, kad kaimynai dirba iš peties, seniai aplenkdami Lietuvą. Tai ypač sakytina apie Estiją, sugebėjusią išskirtiniam istorijos jubiliejui išnaudoti savo pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Kauno vicemeras Simonas Kairys teigė, kad laikinoji sostinė taip pat nebesitiki jokios vyriausybės ar ministerijų paramos ir šventę mieste planuoja savarankiškai: „Būtų tiesiog nedovanotina, jei nepriklausomybės šimtmetis aplenktų Kauną, kur prieškariu veikė visos pagrindinės šalies valdžios institucijos, todėl jau dabar esame numatę nemažai renginių. Iškilmingas minėjimas ir koncertas vyks Žalgirio arenoje.“
Klaipėdoje nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį turėtų įamžinti nauja mokykla, Danės upės krantinės ir Muzikinio teatro rekonstrukcija. Prieš Dainų šventę Vilniuje, vyksiančią kitų metų liepą, uostamiestyje taip pat bus surengta Dainų šventė ir kiti šventiniai renginiai.
„Jau seniai supratome, kad visas dėmesys skiriamas renginiams Vilniuje, o mums niekas nieko nepasiūlys, todėl verčiamės per galvą, kaip išmanome. Deja, nuostatos, kad Klaipėda ir taip raštinga, todėl jai pinigų nereikia, laikomasi nuo tarpukario laikų“, – kalbėdamas su LRT.lt, šyptelėjo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, kuruojantis miesto kultūros sritį.
Komiteto pirmininkas planuoja laidotuves
Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis prisipažino dar neturįs informacijos apie tai, kaip bus minimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis, tik tvirtino žinąs, kad buvusios vyriausybės planai atšaukti ir kuriama nauja programa.
„Situacija būtų buvusi visai kitokia, jei į šimtmečio programą nebūtų įtrauktos įvairios statybos ir ji būtų buvusi tęstinė, kaip Latvijoje arba Estijoje. Prasidėjus Seimo sesijai, komitete bus būtinai svarstomas klausimas dėl šventės programos, nes mums reikia atsakymų į daugybę klausimų“, – patikino R.Karbauskis.
Jis tvirtino turįs žinių, kad iš valstybės biudžeto Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio programai įgyvendinti bus skirti 5 mln. eurų.
Komiteto vadovas teigė manąs, kad būtų prasminga perlaidoti Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje rastus galimai 1863 m. sukilimo organizatorių Konstantino Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikus, o šios laidotuvių iškilmės esą galėtų būti šventės programos dalimi.
„Tai galėtų būti rimtas akcentas Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjime. Prašiau istorikų, kad pateiktų informaciją apie šiuos įvykius (1863 m. sukilimą – LRT.lt), nes ir politikai, ir visuomenė per mažai žino apie jų įtaką tolesnei valstybės raidai“, – sako R.Karbauskis.