V.Vareikis buvo vienas iš darbo grupės narių, dėliojusių šimtmečio programos Klaipėdoje gaires. Darbo grupėje dirbo mokslininkai, politikai, jaunimo organizacijų, savivaldybės atstovai ir kiti nariai. Programoje sugulė apie 30 įvairių renginių ir projektų, tačiau tarp jų, pabrėžiama, nėra ambicingų paminklų statymo iniciatyvų ir, pasak mero Vytauto Grubliausko, išorinės pompastikos.
Klaipėda neina į išorinę pompastiką, kuri greit išsivadėja ir vertybinis išlikimas abejotinas, – sakė V.Grubliauskas.
„Klaipėda neina į išorinę pompastiką, kuri greit išsivadėja ir vertybinis išlikimas abejotinas“, – sakė V.Grubliauskas, išvardijęs tris pagrindines programos dalis: akademiniai, bendruomeniniai projektai ir valstybės ženklai.
Šimtmetį visus metus minėsianti Klaipėda publiką kvies į parodas, diskusijas, konferencijas, sporto, švietimo įstaigų ir kitus renginius. Šiuo metu programoje apie trys dešimtys renginių, tačiau sąrašas išlieka dinamiškas.
„Iš visų renginių norėčiau išskirti keletą aspektų. Vienas ryškesnių, tai jachtos „Lietuva“ kelionė per Baltijos uostus, kuri prasidės vasarą. Tai minėjimas tikra klaipėdietiška dvasia. Uostams Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Lenkijoje būtų pristatoma žinia apie švenčiančią Lietuvą, – sakė meras. – Labai svarbus akcentas „Šimtmečio mokykla“, kaip kertinio akmens statybos pradžios kapsulės įkasimas, kad įžengdami į antrą šimtmetį akcentuojame jaunąją kartą, kultūros puoselėjimą ir ugdymą.“
Šimtmečio renginių kontekste savivaldybė sudarė galimybę moksleiviams ir neįgaliesiems jai pavaldžiuose muziejuose lankytis nemokamai.
Švęsti meras kvietė kiekvieną šeimą, pradedant nuo vėliavos įsigijimo ir deramo jos iškėlimo bei pagarbos. Užsiminta, jog vėliavos gali suplevėsuoti netradicinėse pajūrio vietose.
Miestas, kurio Lietuva neturėjo
Anot V.Vareikio, Klaipėda šimtmečio minėjimo kontekste užima išskirtinę poziciją ir tai lemia ne buvimas prie Baltijos jūros, o istorija, mat Lietuvai švenčiant ypatingą dieną uostamiestis nė nebuvo Lietuvos ir šaliai grįžo tik po 1923 metų sukilimo.
„Jei paimsime didžiuosius miestus, vasario 16-oji paskelbta Vilniuje, valstybingumo pradžia ten, Lietuvos taryba veikė ten. Vilniuje yra aiškūs simboliai, kurie bus įprasminti J.Basanavičiaus paminklo pastatymu.
O štai Klaipėda lieka savotiškai nuošalyje nuo valstybingumo. 1918 metais, kai paskelbtas Nepriklausomybės aktas, Klaipėda priklausė Vokietijos valstybei.
Antras miestas Kaunas – jis buvo laikinąja valstybės sostine, modernios Lietuvos valstybės simboliai susiformavo Kaune – prezidentūra, kariuomenės būstinė ir visa kita. Vytis Kaune turėtų iškilti, mano galva.
O štai Klaipėda lieka savotiškai nuošalyje nuo valstybingumo. 1918 metais, kai paskelbtas Nepriklausomybės aktas, Klaipėda priklausė Vokietijos valstybei, niekas negalvojo, kad kažkas gali pasikeisti ir galėtų tapti Lietuvos dalimi. Tas pats A.Smetona apie tai rašė. Kas sieja Klaipėdą su Lietuvos valstybingumu? Esame specifinėje pozicijoje“, – sakė istorikas V.Vareikis, pažėręs kritikos šimtmečio minėjimui. Esą besikeičiant valdžioms minėjimas nuėjo į šoną – kur gi esminė mokslinė konferencija, kurioje būtų išgirsti „aukščiausio kalibro istorikai“, kur leidinys, skirtas šimtmečiui? Tai padaryti planuojama Klaipėdoje.
Rinko istorinę medžiagą
Anot V.Vareikio, rugsėjį uostamiestyje vyks mokslinė konferencija. Jau artimiausiu metu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi bus parengtas leidinys „Šimtmečio ženklas: vasario 16-oji Klaipėdoje“, skirtas klaipėdiečiui, papildytas istorinėmis nuotraukomis ir supažindinantis, kaip ši diena buvo švenčiama uostamiestyje.
„Pirmoji vasario 16-oji 1924 metais buvo paminėta iškilmingai. Surinkome dokumentaciją per archyvus, tai nebuvo lengva. Leidinyje pamatys, kaip sovietmečiu buvo švenčiama. Vėliavų iškėlimas Klaipėdoje vasario 16-ąją ant aukštų pastatų, krano, kamino yra unikalu“, – sakė V.Vareikis, primindamas, jog sovietmečiu, 1969 metais, Klaipėdoje trys vyrai sumanė iškelti vėliavas, tačiau vėliau už tai buvo teisiami.
Ieško savęs šimtmečio spalvose
Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, Klaipėda šimtmečio kontekste nekartoja to, kas žinoma, o ieško savęs šiame įvykyje. Dėl to gimė idėja išleisti minėtą leidinį, jis bus pristatytas kovo 11 dieną, mat norima papildyti šimtmečio dienos klaipėdiečių nuotraukomis. Vasario 16-ąją paminėti ketinama ir paroda bei istorikų V.Vareikio ir Algimanto Jakučionio diskusija apie 1918-uosius Baltijos ir Vidurio Europos regione.
Klaipėdai dera matyti suomius, latvius, estus ir kitus kaimynus, kurie paskelbė nepriklausomybes, ir vienų istorijos sėkmingos, kaip valstybių, kitų sunkesnės, – sakė J.Genys.
„Klaipėdai dera matyti suomius, latvius, estus ir kitus kaimynus, kurie paskelbė nepriklausomybes, ir vienų istorijos sėkmingos, kaip valstybių, kitų sunkesnės. Tai istorikai, kurie tuo domisi, – sakė J.Genys. – Pakvietėme patį geriausią diplomatą, istoriką Vytautą Žalį, žinomą ambasadorių, grįžusį iš Kanados. Jis yra mums pažadėjęs tris paskaitas, kurios išsidėstys iki lapkričio pabaigos apie Klaipėdą įvairiais pjūviais – Lietuvos, užsienio šalių diplomatijos, Klaipėdos vaidmenį nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Tai vertinu kaip galimybę mūsų miestiečiams, kurie nori dalyvauti, sakyčiau, gurmaniškoje diskusijoje, pasiklausyti gražių dalykų iš stiprių tyrinėtojų.“
Ypatingu šimtmečiui skirtu renginiu įvardijama ir unikali paroda „Klaipėdos kraštas iki XVII amžiaus“, kuri bus atidaryta liepos 6-ąją Klaipėdos piliavietėje ir kurios vienu svarbiausių partnerių tapo keletas Vokietijos institucijų. Kaip žinia, Klaipėdos istorija glaudžiai susijusi su šia šalimi. Berlyno naujasis muziejus turi sukaupęs ir saugo visą ikikarinę krašto tyrinėjimo medžiagą, kurią bus galima išvysti Klaipėdoje.
Nori įamžinti datas
Siekiant įamžinti svarbiausius Klaipėdos krašto įvykius per pastarąjį šimtmetį, kilo sumanymas įdomiausias datas įamžinti ant akmeninių simbolių Danės skvere, kuris artimiausiais metais turėtų neatpažįstamai pasikeisti.
Anot V.Vareikio, bandoma išgryninti pačias įvairiausias datas – kada Klaipėdoje įrengtas pirmasis liftas, kada atsirado internetas, pirmasis mobilusis telefonas, kada iškilo laivų statyklos ar buvo įkurtas žvejybos laivynas.
„Nelengva atrinkti datas, įvairių problemų atsiranda. Kad ir paėmus gyventojų kitimą, kiek jų buvo 1918 metais, prieš II pasaulinį karą, po jo apskritai tuščia, vos keletas, o toliau spartus augimas. Sovietmečio pabaigoje Klaipėdoje buvo per 200 tūkstančių gyventojų, o dabar pažiūrėjus...“ – apie datų ir įvykių paieškas, kurios išsidėlios Danės skvere, kalbėjo V.Vareikis.
Vasario 16-oji – su šviesomis
Uostamiestyje Nepriklausomybės diena šiemet nušvis Šviesų festivalio spalvomis, kuris, žadama, bus kaip niekad ryškus ir spalvingas. Vasario 15–17 dienomis bus galima išvysti apie 20 šviesos projektų.
Be tradicinių pagerbimo renginių, šimtmečio dieną vienu ryškiausių muzikinių renginių taps M.Mikutavičiaus koncertas „Švyturio“ arenoje, į kurį už simbolinę kainą bus parduota 6 000 bilietų. Nepatekusieji į renginį koncertą galės tiesiogiai stebėti per ekraną Atgimimo aikštėje.
