Įžvelgė švietimo spragas
Kaip pasakoja „Maisto banko“ projektų vadovė Asta Dalytė-Kalvaitienė, idėja rengti tokio pobūdžio mokymus kilo dėl noro nepasiturintiems suteikti daugiau praktikoje pritaikomų žinių. „Dažnai sakoma, jog žmonėms reikia duoti ne tik žuvį, bet ir meškerę. Visoje Lietuvoje turime daugybę Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) paramos maistu gavėjų, deja dalis jų stokoja žinių, kaip paramą išnaudoti maksimaliai. Trūksta gebėjimų iš paprastų maisto produktų pasigaminti įvairesnius, naudingesnius sveikatai patiekalus“.
A. Dalytė-Kalvaitienė sako, jog paramos maistu gavėjų dažnai girdi skundus ir skepticizmą. „Gaudami maisto davinius su kruopomis, kai kurie sakydavo, jog tokie produktai tinkami tik gyvuliams šerti. Norėjosi jiems parodyti ir įtikinti, kad toks mąstymas klaidingas. Į pagalbą pasitelkėme profesionalius maisto dietologus ir ekspertus, kurie pasakojo, jog kokybiškai maitintis nebūtinai reiškia brangiai.“
Misija - pilnavertiškiau maitintis bei sutaupyti
Mokymų metu dalyviams buvo pristatyta, kaip iš gaunamo maisto pasigaminti sveikus ir skanius patiekalus, kokie galimi receptai ir maisto interpretacijos. „Užsiėmimų metu lektoriai ir dalyviai drauge gamino. Kai kurie žmonės prisipažino, jog patys nebūtų sumąstę, jog, pavyzdžiui, grikiais galima įdaryti paprikas, iš šių kruopų daryti troškinius, kepti blynus. Net ir į košes kai kas žiūrėdavo su panieka - nežinodavo, kaip taisyklingai ir skaniai jas virti, kuo gardinti. Mokymų dalyviai gavo daugybę naudingų, lengvai pagaminamų receptų. Šių kursų dėka daugelis remiamų žmonių ne tik pradėjo sveikiau maitintis, bet pakeitę maisto racioną dar ir sutaupo lėšų“.
Dalis paskaitų buvo skirta finansiniam raštingumui ugdyti. Kaip pasakoja „Maisto banko“ atstovė A. Dalytė-Kalvaitienė, finansai ir maistas tarpusavy glaudžiai susisiję ir yra ypač aktualūs klausimai tiems, kurie priversti gyventi nepritekliuje. „Atrodytų, kiekvienam aišku, kaip praktiškai išnaudoti savo turimus resursus, planuotis finansus. Tačiau paaiškėjo, jog dauguma mūsų kursų lankytojų niekada nesudarinėdavo pirkinių plano, labai greitai išleisdavo savo ir taip kuklias pajamas. Parodėme, kad net turint mažas pajamas galima taupyti – tereikia šiek tiek pakeisti įpročius, geriau apgalvoti sprendimus“.
Mokymų rezultatai su įkvepiančiomis sėkmės istorijomis
Pasak „Maisto banko“ atstovės, užsiėmimų naudą liudija aktyvus dalyvių įsitraukimas, gyvos diskusijos ir atsiliepimai. „Vienas tėtis džiaugėsi išmokęs karamelizuoti obuolius ir žadėjo šį desertą gaminti vaikams, o kitame mieste moteris po kursų paprašė viską parsinešti namo ir parodyti šeimai, kad sveikas ir skanus maistas yra suderinama. Manau, tikslą – aiškiai ir suprantamai perteikti žmonėms informaciją –pasiekėme“.
Būta ir sėkmės istorijų. Viena tokių susijusi su į šeštą dešimtį įkopusiu Romualdu. „Mūsų užsiėmimų metu vienas dalyvis labai aktyviai reiškė nuomonę, drąsiai kalbėjo ir pasižymėjo išskirtine aistra maistui. Jį pakalbinę sužinojome, jog kadaise Romualdas buvo virėjas. „Maisto bankas“ kaip tik ieškojo virtuvės šefo, Romualdą pakvietėme vadovauti perdirbimo cechui, kur prekinę išvaizdą praradusių vaisiai virsta uogienėmis, iš daržovių gaminamos konservuotos sriubos ir troškiniai“.
Šiemet organizatoriai tęsia mokymų ciklą, lankydamiesi kituose šalies regionuose bei plėsdami paskaitų medžiagą. Be finansinio raštingumo ir sveikos mitybos pagrindų, šių metų dalyviai taip pat turės galimybę sužinoti apie tai, kaip namų sąlygomis susikurti daržą ir kaip susirasti darbą.
