Taip jaučiasi Seimo opozicijos atstovas Vitalijus Gailius, jau senokai teikęs Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, tačiau nebuvęs išgirstas. Vidaus reikalų ministrui, kuris yra premjero bendražygis ir valdančiosios daugumos atstovas, būti neišgirstam galbūt ir negresia.
Kita vertus, esama ir priešingų nuomonių: ne kodeksų pavadinimai užtikrina tvarką keliuose, o bausmės neišvengiamumas ir efektyvus teisinių mechanizmų taikymas.
Apie spragą kalbama nuo 2017-ųjų pradžios
15min primena, kad apie šią teisinio reguliavimo „spragą“ kalbama nuo 2017 m. sausio 1 d., kai pradėjo veikti naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Jis pakeitė paskutinį iki tol galiojusį dar sovietmečiu priimtą įstatymą – Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), rašė BNS.
ANK naujovė – dalis ATPK buvusių pažeidimų perkelti į Baudžiamąjį kodeksą ir už juos jau gresia baudžiamoji atsakomybė: pavyzdžiui, vairavimas neblaiviam su daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumu.
Pagal anksčiau galiojusį ATPK, vairuotojo atsisakymas tikrintis girtumą buvo prilyginamas sunkiam girtumui, būtent tokia išsisukinėti linkusių pažeidėjų vertinimo praktika buvo nusistovėjusi ir teismuose. Tačiau atsiradus normai už 1,5 girtumą ne bausti administracine tvarka, o teisti vairuotojus baudžiamosiose bylose, dėl atsisakymo blaivumą tikrintis liko neišspręstų klausimų. Iškart pasigirdo nuomonių, kad patikros vengimą irgi būtina perkelti į Baudžiamąją kodeksą, kad toks vairuotojo elgesys neleistų išvengti jam teistumo.
Vienas pirmųjų tokį klausimą iškėlė V.Gailius, tačiau jo siūlymai, kaip pats sako, liko dulkėti stalčiuose. Politikas nutarė priminti apie savo senąją iniciatyvą dabar, kai iš esmės tą patį siūlyti susizgribo Eimučio Misiūno vadovaujama Vidaus reikalų ministerija (VRM).
V.Gailius: „VRM vangumas bado akis“
Praėjusią savaitę šis parlamentaras išplatino pranešimą „VRM vangumas rengiant įstatymų projektus bado akis.“
V.Gailius pastebėjo, kad Vidaus reikalų ministerija dvejus metus „ignoravo ir nepateikė būtinų įstatymų projektų, palikusi įstatymų spragas, kuriomis buvo leista piktnaudžiauti neblaiviems vairuotojams.“
„Nors Gailius būtinus įstatymų projektus – Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pakeitimus – buvo įregistravęs dar 2016 m. pabaigoje, šie projektai taip ir nepasiekė Seimo posėdžių salės“, – rašoma pranešime. Tuo metu ministrui E.Misiūnui pastebėti įstatymų spragas ir pateikti reikalingus projektus prireikė metų ir aštuonių mėnesių.
„Nuo 2017 m. sausio 1 d. vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, kriminalizuojamas baudžiamąja atsakomybe. Tuo metu neblaivumo patikrinimo vengimo teisinis vertinimas nepakeistas, pripažįstant šią veiką tik administraciniu nusižengimu. Teisinis reguliavimas, kai leidžiama diferencijuoti atsakomybe už vairavimą neblaiviam ir vengti neblaivumo patikrinimo, yra ydingas“, – pranešime cituojamas Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys V.Gailius.
Suprasti akimirksniu
- Pagal ANK, atsisakymas tikrintis blaivumą užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 eurų, su teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 4 metų, tačiau asmuo išvengia galimybės atsidurti už grotų.
- Dalies teisininkų nuomone, nors tai ir ne baudžiamoji, bet pakankamai griežta atsakomybės forma.
Jo teigimu, nuo 2017 m. pradžios vairuotojams nustačius 1,5 promilės ir didesnį neblaivumą, taikoma baudžiamoji atsakomybė, o neblaivumo patikrinimo vengimas yra vertinamas tik administraciniu nusižengimu, nepaisant kokio neblaivumo laipsnio vairuotojas yra. Taigi įstatymo spraga, kuria buvo suteikta galimybė neblaiviems vairuotojams piktnaudžiauti įstatymu, sėkmingai veikia beveik dvejus metus.
Parlamentinio Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras neseniai skelbė, kad Seimas pagaliau svarstys siūlymą griežtinti atsakomybę už vairavimą neblaiviam.
VRM: spragas siekiama pašalinti
Vidaus reikalų ministras E.Misiūnas Seimui yra pristatęs Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pataisas (projektas Nr. XIIIP-2515), kuriomis siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, sukuriančias galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat suvienodinti Baudžiamajame kodekse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas.
Projektu siūloma nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tiek ir už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, rašyta pranešime.
Statistika rodo, kad per 2017 metus 25 proc. vairuotojų pasinaudojo šia spraga.
„Vairuotojai, kurie vairuoja būdami neblaivūs ir nustatoma alkoholio matuokliais daugiau nei 1,5 promilės, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Bet palikome spragą – jei asmuo vengia patikrinimo, atsisako tikrintis, gali būti baudžiamas administracine atsakomybe. Statistika rodo, kad per 2017 metus 25 proc. vairuotojų pasinaudojo ta spraga, atsisakę pasitikrinti alkoholio kiekį“, – pristatydamas projektą sakė ministras E.Misiūnas.
Dėl šios priežasties VRM siūlo nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonių vairavimą arba mokymą vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio daugiau nei 1,5 promilės, tiek už neblaivumo patikrinimo vengimą arba vartojimą alkoholio po eismo įvykio.
Suprasti akimirksniu
- 446. Tiek kartų 2017 metais pareigūnai gatvėse ir keliuose susidūrė su vairuotojais, atsisakiusiais tikrintis blaivumą.
- Naujausiais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šįmet tendencija išlieka panaši: 2018 m. sausio–rugsėjo mėnesiais užfiksuota jau 330 atvejų.
- Šią statistiką atspindi vairuotojai, sulaikyti už pažeidimus pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 7 d., 423 str. 3 d. 424 str. 4 d. ir 427 straipsnį.
- Administracinių nusižengimų registre tikslių 2016 metų duomenų LKPT neturi.
Teikiamomis pataisomis taip pat siūloma suvienodinti Baudžiamajame kodekse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtas „blaivumo“ ir „apsvaigimo alkoholiu“ sąvokas. Teisės aktuose numatoma įtvirtinti, kad asmuo būtų laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jam nustatytas atitinkamas (0,41 ir daugiau promilių arba 1,51 promilės ir didesnis neblaivumas, neišskiriant, kuriose organizmo terpėse nustatoma etilo alkoholio koncentracija.
Ministro siūlymams – skubos tvarka
Savo ruožtu parlamentaras V.Gailius pabrėžė, kad VRM ištaisyti paliktas įstatymų spragas turėjo nedelsiant, tačiau būtiniems įstatymų projektams parengti ministerijai prireikė kone dvejų metų, nors šie jau buvo registruoti jo, opozicinės partijos Seime atstovo.
Parlamentaras atkreipė dėmesį ir į Seimo statuto nuostatas, kurios reglamentuoja, kad tuo atveju, kai gaunami keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, Seimo komitete ir Seimo posėdyje jie turi būti nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų. Tačiau prieš kelias savaites skubos tvarka buvo pateikti tik ministro teikti pasiūlymai, o V.Gailiaus parengti įstatymų projektai buvo įtraukti tik pastebėjus Seimo statuto pažeidimus – sekančiame posėdyje, kuriems buvo pritarta bendru sutarimu.
Siūloma, kad VRM teikiamos pataisos įsigaliotų nuo 2019 metų. BK pataisų projektui bei lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 13 d.
Prokuroras: kraujo tyrimas – irgi reikalingas
Apie problemą, kurios sprendimą seniai matė V.Gailius, o dabar siūlo ir E.Misiūnas, jau seniai yra viešai pasisakę kompetentingi teisės ekspertai. Aptariamą situaciją kaip spragą buvo įvardijęs ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros docentas Andrejus Novikovas, ir kiti teisininkai.
Tuo metu 15min kalbintas prokuroras Egidijus Motiejūnas teigė, kad šįkart laikosi „neprokuroriškos“ pozicijos.
Principingumu pagarsėjęs rezonansinėse KET pažeidėjų bylose (naujausia istorija – Gretos Vaitkutės-Kaikarienės vairavimas neblaiviai), E.Motiejūnas teigia, kad ne tiek svarbu, kokios rūšies atsakomybė laukia prasižengusio vairuotojo.
„Dėl vengimo pasitikrinti – aš neprieštaraučiau, kad už tai būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Bet, kiek žinau, kad VRM siūlo atsisakyti ir kraujo tyrimų. Jei vairuotojui liktų galimybė tikrintis tik alkotesteriu – tai būtų negerai“, – teigė E.Motiejūnas.
Kitaip tariant, prokuroras regi negerovę, jei žmogus nenori pūsti į alkoholio matuoklį, bet pasitiki kraujo tyrimu, tačiau tokia galimybė iš jo bus atimta. Pareigūnas pabrėžia, kad galimybė tikrintis kraują iš asmens gali būti atimta tiek teisiniais, tiek fiziniais svertais. Šiuo metu vairuotojai turi teisę savarankiškai per valandą nuo pūtimo į alkotesterį nuvykti į medicinos įstaigą ir duoti kraujo pagalbiniam tyrimui.
Tačiau, jei vairuotojas vien už atsisakymą pūsti bus vertinamas kaip pavojingas nusikaltėlis ir iki 48 val. laikomas nelaisvėje, vėliau nei po 60 minučių atliktas kraujo testas liks nereikšmingas. „Neskubėkime žmonių nuteisti. Vis dėlto alkoholio koncentracija kraujyje daug objektyviau parodo apsvaigimą, negu iškvėptame ore“, – įsitikinęs prokuroras E.Motiejūnas.
Griežti ne tik kodeksai, bet ir įstatymas
Prokuroras E.Motiejūnas atkreipė 15min dėmesį, kad nėra pagrindo kalbėti apie galimybę išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės tiems vairuotojams, kurie sukelia avarijas ir jų metu padaro žalos aplinkinių sveikatai arba bent turtui.
Tuomet jų veiksmai vertinami pagal BK 281-ojo straipsnį „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“, kurio 9-asis punktas 2016 m. pavasarį buvo patobulintas būtent taip, kad vairuotojams nekiltų noro vengti pūtimo į alkotesterį.
„Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo“, – rašoma šiame punkte.
E.Motiejūnas pabrėžė, kad kalbant apskritai apie girtų vairuotojų tramdymą keliuose, o vėliau ir teismuose, situacija mūsų šalyje iš esmės yra gera: „Mechanizmai jau yra ir jie veikia.“
Kaip vieną iš svarbių pavyzdžių 15min pašnekovas pateikė susiformavusią svarbią praktiką, kurios aspektai anksčiau irgi kritikuoti kaip neva didžiulė landa kelių ereliams, siekiantiems išvengti atsakomybės. Kalbame apie situaciją, kuomet vairuotojas įpučia daugiau nei 1,5 promilės į alkoholio matuoklį, tačiau vėliau kategoriškai atsisako duoti kraujo. Teisės aktuose nurodoma, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis girtumas privalo būti patvirtintas ir kraujo tyrimais, tačiau teisėjai sparčiai suformavo praktiką, kad alkotesterio ir kitų duomenų įrodinėjant kaltę tokiais atvejais užtenka.
Prokuroras taip pat pažymėjo, kad Damoklo kardai virš kelių erelių galvų yra ne tik ANK ir BK, bet ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, leidžiantis visą dešimtmetį negrąžinti vairuotojo pažymėjimo piktybiškiausiems pažeidėjams.
Suprasti akimirksniu
- Šio įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą.
- Straipsnio 7-as punktas suformuluotas taip: „Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.“
- 8-asis punktas galioja ir tiems, kas nebuvo girti, arba kurių apsvaigimas nebuvo konstatuotas: „Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.“