Ji – už aštuonių kilometrų nuo Rusnės. Įlipus į Uostadvaryje stovintį Vandens kelių direkcijos žiemos uosto švyturį, į rytus ir vakarus atsiveria plati vandenų panorama
Nuo Minijos ir Nemuno santakos link Kuršių marių laivai kursuoja be perstojo. Nes čia – pagrindinė ir judriausia laivakelio į Nidą, Klaipėdą, Ventę arterija.
Joje katerių variklių riaumojimas šeštadienį priminė skuterių varžybų siautulį. Tik jo čia nebuvo. Nemuno žemupyje netoli Minijos žiočių smaginosi keli vandens pramogautojai, tempdami lynu per bangas pripučiamą kamerą su vienu iš kompanijos narių joje.
Šis pripučiamas lopšys su merginos , o vėliau – vaikino kūnais vandens paviršiumi kaip šiekštai buvo mėtomi skersai išilgai bangų ir Nemuno žemupį raižančių laivavedžių maršrutų. Nes kateris skuto pirmyn visa jėga.
Pirmiausia neišlaikė lyno ir šuolių ant bangų įtampos mergina. Ji viename iš posūkių nėrė žemyn galva į gelmę, o ją viražais tampę du bičiuliai suskato traukti ekstremalę iš bėdos.
Gelbėjimosi liemenė, žinoma, buvo tinkamiausia apsauga vandeny. Bet rizika likti sužalotiems laivakely liko. Nes ekstremalai raižė motorlaiviais laivakelį kitiems motorlaiviams prieš pat jų nosis, vertė pavojingai manevruoti ir balansuoti ant susidūrimo ribos.
Būtent tomis akimirkomis motorai pritildavo, bet neilgam. Kol į katerį įsiropšdavo ne kartą iš lopšio į srovę išlėkusi, jau ne tik adrenalino vagoje siurbtelėjusi auka.
Motorlaivio ir čiuožėjų ant bangų siautulys pritraukė į švyturį nemenką būrį žiūrovų. Ekskursantai su pasimėgavimu stebėjo jaunuolių skrydžius virš bangų. „Negi Valstybinio vidaus vandens kelio taisyklės tokį šėlsmą laivakelyje leidžia?“, – stebėjosi atvykėliai.
Laivybos inspekcijos pareigūnai pamario krašto savivaliautojų sutramdyti neįstengia dešimtmečiais.
Prieš keletą metų ties Rusne panašios katerio ir vandens motociklo varžytuvės srovėje baigėsi mirtina motociklininko trauma.
