Toli ieškoti nereikia. Sėdai ant dviračio ir per pusvalandį aplankai bent dešimt Palangos vaiduoklių. Vienas vaiduoklis visai netoli Palangos tilto užkaltais langais ir primena dvaro pastatą. Kitas – pusiau nudegęs. Trečias virtęs sandėliu, nors pamatai liečiasi su kopomis.
Lekiam į kitą pusę – Šventosios link. Vytauto gatvėje ant didžiulio pastato, kuris kadaise galėjo būti koks kultūros centras, užrašai, raginantys saugotis krentančių plytelių. Pastatas neaptvertas, nors akivaizdžiai pavojingas.
Ekskursija po prašmatnųjį „Liną“
Dar kiek tolėliau – aptvertas „Lino“ baseinas. Iš pradžių pastatą apžvelgti padeda dronas. Galima tik įsivaizduoti – buvo laikai, kai viskas čia tviskėjo, o visos patalpos aidėjo nuo besipliuškenančių poilsiautojų krykštavimo.
Bežiūrint kyla prisiminimai iš filmo „Titanikas“, kuomet robotas filmavo nuskendusią legendą.
O dabar visas pastatas visiškai išdaužytas. Visi galai kiauri.
Vienoje vietoje tvora iškelta iš betoninio laikiklio. Prasibrauti pro aptvarą lengva net didesnių gabaritų vyrui.
Patekti į patį pastatą taip pat nesudėtinga per daugybę atvirų durų ar langų.
Toks jausmas, kad netoliese sprogusios bombos smūgio banga būtų nuplėšusi viską, kas nėra mirtinai pritvirtinta. Akivaizdu, kad kažkas čia nuosekliai dirba ir po truputėlį išneša bent kiek vertės turinčius dalykus.
Į krūvas sukrautos prabangios pjauto šlifuoto granito plokštės. Kai kurios net nenuskeltos.
Į krūvas sukrautos pjauto šlifuoto granito plokštės. Kai kurios net nenuskeltos. Kiek kainuoja tokios medžiagos kvadratinis metras?
Apie šimtą eurų. Na, tegul sumoka ir dešimt. Apsimoka ir ne benamiui. Šio brangaus akmens pastate – per akis.
Dailiai išpjautos dolomito plokštės turėtų būti gerokai pigesnės už granitą, tačiau kažkam ūkyje tikrai praverstų. Gal kiek pašveisti reikėtų, nes paviršius gerokai oksidavosi.
Dar neišvogta daugybė elektros laidų. Tikėtina, kad juos kažkas greitu laiku išgabens į atokesnę vietą. Laidų šarvus nudegins, o varį priduos. Čia deginti nesaugu, nes tuoj pat atlėks ugniagesiai.
Puiki vieta rengti nihilistines fotosesijas, tačiau derėtų būti labai atsargiems. Kai kuriose vietoje dužę langai pavojingai pakibę. Stipresnis skersvėjis ir gali būti perpjautas krintančio stiklo lakšto.
Ima lango aliuminį rėmą, kirviu nugrando stiklo likučius ir viską krauna į krūvą. Vėliau dės ant vaikiško vežimėlio ir veš į metalo supirktuvę.
Už didžiojo vidinio baseino, apačioje, kažkas krebžda. Girdisi žingsniai, traiškantys stiklo šukes ant betono. Po to – metalinis grandymas ir ant grindų krentantys smulkūs kieti dalykai.
Laiptinėje darbuojasi jaunas, bet gerokai suvargęs vyras. Mandagiai, tačiau su baime pasisveikina. Rankose laikomas kirvis, rodos, jam jokio saugumo nesuteikia. Vyras nė neplanuoja būti agresyviu.
Sako, kad čia dirba – savininkas leido. Kas toks? Kažkoks Aurimas. Pavardė užkrito, o gal niekas tų draugų nepažįsta?
Švelniai save pristato – Arūniukas. Balso intonacija sufleruoja, kad jo reikia gailėtis. Iš tiesų šiek tiek gaila vargstančio žmogaus. Bet, atidžiau nužvelgus pastate esančius turtus, jo finansinė perspektyva yra gana optimistiška.
Nerišliai pasiskundžia, kad jam už pusę etato tenka ne tik čia viską tvarkyti, bet ir saugoti. Ateina visokie „pacanai“ ir tyčia akmenimis išdaužo langus. O kaip Arūniukas paima aliuminį rėmą, neišdaužęs lango? Nesakė.
Vaiduokliai užstatyti bankams
Toje pačioje Vytauto gatvėje – kažkoks didžiulis pastatas jau virtęs smulkiu statybiniu laužu, kurį paprastai sunaudoja kelių tiesimui. Teritorijoje savo kaušu grakščiai sukiojasi ekskavatorius.
Jei pastebi Palangoje vykstančių statybų gausą, suvoki, kad miestas pajėgus sumalti į miltus bet kokį vaizdą gadinantį pastatą ir vietoje jo pastatyti ką nors gražaus.
Ne vienas apleistas pastatas yra užstatytas bankams, todėl sunku susitarti dėl pastatų nugriovimo.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė teigia, kad administracija stengiasi imtis priemonių.
„Kai kurie nekilnojamojo turto savininkai, įsigiję žemės sklypus ar pastatus, pamiršta, kad jais reikia nuolat rūpintis ir tinkamai prižiūrėti“, – sako specialistė.
D.Mikienė primena, kad Palangos kurorto specifika yra savita. Dauguma neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkų yra ne vietiniai gyventojai, todėl jiems nelabai skauda širdį dėl apleistų pastatų keliamų vaizdų.
Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams reikalaujant kai kurie apleistų pastatų savininkai ėmėsi tvarkyti savo turtą. Sutvarkyti J.Simpsono g. 17, Vytauto g. 170, Vytauto g. 53 ir keletas kitų pastatų. Likusieji raginami, tačiau kiekviena situacija vis kitokia.
Apleisti pastatai kenkia kurorto įvaizdžiui. Neprižiūrimas turtas gadina kurorto vaizdą ir kelia nepatogumų greta esančio nekilnojamojo turto savininkams.
Anot pašnekovės, kai kurie pastatai vaiduokliais išliks dar ilgai ir yra pasmerkti tokiai stagnacijai: „Ne vienas apleistas pastatas yra užstatytas bankams, todėl sunku susitarti dėl pastatų nugriovimo.
Tai yra bankų garantas, o savininkai, norėdami pradėti griovimo ar nekonstravimo darbus, turi gauti bankų leidimą tai daryti.
Pastato „Lino baseinas“ savininkai, įsigydami pastatą, užstatė bankui, kuris neleidžia jo nugriauti, o remontuoti nėra ko, nes statinys visiškai sunykęs.“