Apie tai, kad „Transporto balso“ programėlė nenudžiugino regėjimo negalią turinčių vilniečių, 15min rašė dar sausio viduryje. Tada žmonės, kuriems naujoji programėlė ir yra skirta, teigė, kad miesto savivaldybė neišklausė prašymų ją pritaikyti aklųjų poreikiams. Programėlė praneša ją savo telefone įsidiegusiems neregiams, kokio maršruto autobusai ir troleibusai realiu laiku atvažiuoja į stotelę, koks tikslus jų atvykimo laikas.
Tačiau davikliai įdiegti stotelėse, o ne transporto priemonėse, todėl neregys ar silpnaregis negali sužinoti, ar tuo metu atvažiavęs autobusas tinka jam – juk tuo pačiu metu gali atvykti ne vienas autobusas ar troleibusas.
Plačiau skaitykite čia: Neregiai piktinasi jiems sukurta transporto programėle: Vilniaus savivaldybė tyčiojasi
Programėlę Vilniuje diegę savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai pažadėjo į pastabas įsiklausyti ir programėlę patobulinti.
Perėmė, bet ne viską
Tačiau Kauno tarybos narys Saulius Kavaliauskas, pats turintis regos negalią, sako negalįs suvokti, kodėl tai nebuvo padaryta iš pat pradžių. Esą Kaune ir Šiauliuose programėlė veikia – gal ir ne idealiai, bet ji tikrai patogesnė neregiams ir silpnaregiams. Nes ją atsisiuntę žmonės girdi ne tik tai, koks autobusas ar troleibusas atvažiuos po minutės ar kelių, bet ir koks jau atvažiavo.
„Programėlės tobulinti nebereikia, ją tobulino pats Kaunas. Pats principas sugalvotas „Kauno autobusų“. Viešuoju transportu juda jaunesnio amžiaus žmonės su regėjimo negalia, ne senjorai, kuriems patogiau būtų naudotis pulteliais, kurie buvo prieš 7–8 metus Kaune, bet teko jų atsisakyti dėl gana didelio gyventojų nepasitenkinimo, kad šneka ir neva trukdo. Ta programėlė yra išbaigta, pats ją testavau, ne kartą šnekėjau su jos kūrėjais. Tobulinti, žinoma, galima, kaip ir kiekvieną programėlę“, – kalbėjo S.Kavaliauskas.
Jo teigimu, Vilnius kažkodėl programėlę sau prisitaikė tik iš dalies – lyg benzinu varomo automobilio baką pripildytų dyzelinu.
Programėlės tobulinti nebereikia, ją tobulino pats Kaunas, – sakė S.Kavaliauskas.
„Švyturėlius (bluetooth siųstuvus), kurie išsiunčia savo identifikacijos numerį, programėlė aptinka, taip sužino, kokia transporto priemonė atvažiuoja. Kaune, Šiauliuose programėlė veikia, Klaipėda irgi pasiėmė. Tad gali būti visoje Lietuvoje didžiuosiuose miestuose vienoda programėlė. Vilniuje tuos švyturėlius sudėjo stotelėse, tokiu būdu jie atlieka tą pačią funkciją, kurią reginčiam žmogui atlieka švieslentės, kuri nerodo, koks autobusas ar troleibusas atvažiavo, tik kad atvažiuos po minutės ar dviejų. Juk per tą laiką gali pravažiuoti ne vienas autobusas ar troleibusas“, – vilnietiškos programėlės versijos trūkumus nurodė S.Kavaliauskas.
Kaune tokie švyturėliai taip pat įdiegti 100 stotelių, tačiau tai tik papildoma paslauga.
Anot S.Kavaliausko, apie šituos dalykus programėlės adaptuotojams kalbėjo ir jos kūrėjai, ir patys regos negalią turintys asmenys, tačiau galutinis rezultatus išėjo toks, kokį teko tobulinti.
Pirks iš naujo?
Labiausiai jį vis dėlto nustebino pamatytas skelbimas, kad „Susisiekimo paslaugos“ planuoja skelbti ikiprekybinį pirkimą „Neregių ir silpnaregių informavimo sistema“. Kaip rašė vz.lt, šio pirkimo tikslas – sukurti technologiją, kuri leis visiškai nematančiam asmeniui identifikuoti stotelėje sustojusios viešojo transporto priemonės maršruto numerį. Esą ši technologija žmonėms su regėjimo negalia viešuoju transportu leis judėti savarankiškai.
Anot S.Kavaliausko, iš šios informacijos jis susidarė įspūdį, kad Vilniaus viešojo transporto sistemoje ketinama diegti visiškai naują programėlę, atsisakant sukurtos Kaune. „Bet ar verta išradinėti dviratį?“ – retoriškai klausė S.Kavaliauskas.
Pagrindinis šio pirkimo objektas yra tyrimai bei studijos, kurių tikslas – atrasti patogesnes galimybes neregių ir silpnaregių informavimo sistemoje, – teigė M.Gusarovienė.
„Susisiekimo paslaugos“ tikina, kad yra ne taip, niekas dviračio neišradinėja.
„Straipsnyje minimas ikiprekybinis pirkimas „Neregių ir silpnaregių informavimo sistema“ nėra susijęs su programėle „Transporto balsas“. Pagrindinis šio pirkimo objektas yra tyrimai bei studijos, kurių tikslas – praktiškai taikant naujausias technologijas atrasti pažangesnius sprendimus, patogesnes galimybes neregių ir silpnaregių informavimo sistemoje ir tokiu būdu toliau gerinti viešojo transporto prieinamumą regėjimo negalią turintiems keleiviams.
Būtent remiantis tyrimų rezultatais planuojama kurti naujus techninės ir programinės įrangos prototipus, kad kelionės silpnaregiams ir neregiams būtų sklandesnės ir paprastesnės“, – 15min teigė įmonės direktorė Modesta Gusarovienė.
Jos teigimu, programėlė „Transporto balsas“ pristatyta adaptuojant ir Vilniaus miestui pritaikant būtent Kauno sukurtą programėlę, kuri veikia ir kituose miestuose: „Tai nėra naujai kurtas sprendimas.“
M.Gusarovienė priminė, kad sausio vidury Vilniuje startavusią neregiams ir silpnaregiams skirtą nemokamą viešojo transporto programėlę „Tautos balsas“ atsisiuntę keleiviai savo išmaniajame telefone gali girdėti, kokie viešojo transporto maršrutai realiu laiku atvažiuoja į stotelę, koks tikslus jų atvykimo laikas ir kokia stotelės kryptis. Iš viso Vilniuje yra 580 stotelių, kuriose veikia „Transporto balsas“. Stotelių žemėlapis pateikiamas čia.
Norėtų palengvinimo žymint bilietą
„Lapkričio–gruodžio mėn. Vilniuje buvo įrengtos specialios aktyvios žymos viešojo transporto stotelėse, o baigus programavimo darbus keleiviams pristatyta ir pati programėlė. Ruošiantis jos paleidimui bendradarbiavome su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga – drauge atrinkome stoteles, kurios regėjimo negalią turintiems keleiviams aktualiausios.
Po paleidimo sulaukėme pastebėjimų dėl duomenų tikslumo pranešant apie atvykusią transporto priemonę viešojo transporto stotelėje.
Diegiant programėlę Vilniuje pradėta nuo pagrindinio etapo – informacijos, esančios švieslentėje, įgarsinimo ir aktyvių žymų viešojo transporto stotelėse įrengimo.
Po paleidimo sulaukėme pastebėjimų dėl duomenų tikslumo pranešant apie atvykusią transporto priemonę viešojo transporto stotelėje. Todėl darkart susitikome su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinio centro atstovais aptarti programėlės veikimo ir sričių, kurias būtų galima tobulinti. Vertiname šiuos pastebėjimus, stengsimės maksimaliai į juos atsižvelgti.
Mūsų tikslas yra užtikrinti kuo sklandesnį programėlės prieinamumą regėjimo negalią turintiems – šiuo metu rengiame programėlės tobulinimo planą, jį pristatysime Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai“, – kalbėjo „Susisiekimo paslaugų“ direktorė.
S.Kavaliauskas, paklaustas, kokių dar reikėtų interaktyvių paslaugų, kad regos negalią turintiems žmonėms būtų lengviau naudotis viešuoju transportu, sakė, kad tai galėtų būti palengvinimas žymint nuolatinius mėnesinius bilietus. Jeigu nereikėtų jų žymėti, užtektų tik įsigyti, tai tikrai būtų didelis palengvinimas.
Visa kita, anot S.Kavaliausko, jau yra infrastruktūros dalykai – stotelių, pačių autobusų ar troleibusų pritaikymas neįgaliesiems.
Šiuo metu Vilniuje važiuoja 478 žemagrindžiai autobusai ir 88 žemagrindžiai troleibusai, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems – juose įrengtos ir vietos specialių poreikių turintiems keleiviams.
