Archeologui dr. Vykintui Vaitkevičiui, kuris tądien svečiavosi su paskutiniąja, jau ketvirta iš eilės 2007 m. Neries ekspedicijos knyga, liko maloniausia dalis – apžiūrėti, išmatuoti ir palinkėti šeimininkams jėgų tvarkant šį vaizdingą, miške skendintį piliakalnį.
Grabijolų piliakalnis yra net pusšimtį metrų iškylančių stačiašlaičių Neries aukštumų kyšulyje. Piliakalnio aikštelė pailga rytų–vakarų kryptimi, lygi, 14 m ilgio, 8 m pločio smaigalyje ir 12 m – prie pylimo; piliakalnio pylimas – apie 10 m pločio, nuskleistas, siekia 0,4–0,6 m aukštį. Tolyn, į vakarus už jo, yra nedidelis 6 m pločio pagilėjimas, kur galėjęs būti gynybinis griovys.
Piliakalnio paviršiuje – juosvas smėlis, miškožemis, kultūrinio sluoksnio radinių nepastebėta. Belieka spėti, kad piliakalnis buvo įrengtas I tūkstantmetyje ir naudojamas iki II tūkstantmečio pradžios. Už 0,35 km į rytus nuo Grabijolų piliakalnio, slėnyje, būta Rytų Lietuvos pilkapių, kuriuos 1857 m. tyrinėjo grafas Konstantinas Tiškevičius. 2002 m. šalimais, Černeckių sodyboje, aptiktos brangios X a. degintinio kapo įkapės: du ietigaliai, ornamentuotomis įmovomis, kirvis ir peilis.
Grabijolų piliakalnio dydis ir geografinė padėtis – iš šios vietos gerai matyti Neries tėkmė šiaurės ir rytų kryptimis – perša mintį, kad kovų su kryžiuočiais laikais tai buvo vienas iš panerio Žvalgakalnių (žvalgos, budėjimo kalnų). Labai panašus piliakalnis yra Kriveikiškyje prie Kernavės, už 4,6 km į šiaurę nuo Grabijolų.
Grabijolų piliakalnis jau antrasis, šiais metais surastas Elektrėnų savivaldybėje ir trečiasis, kurį yra radę Neries regioninio parko darbuotojai: 2003 m. Paalkių (Zapalinos) piliakalnį kairiajame Neries krante pastebėjo Ida Stankevičiūtė, 2010 m. antrąjį Buivydų piliakalnį prie Karmazinų pilkapių – A. Žičkutė.