Tokius rezultatus rodo platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Atitinkamai sumažėjo šiek tiek padidėjusias neigiamas emocijas jaučiančių žmonių dalis – nuo 44 proc. iki 40 proc., tad bendras emocinių iššūkių turinčiųjų rodiklis išlieka beveik nepakitęs – 65 proc.
Kaip skelbiama pranešime, nuo 2022 metų pavasario, kai buvo pradėta dukart per metus matuoti gyventojų emocinė savijauta, bendras blogai besijaučiančių rodiklis siekė 87 proc.. Pagerėjimas pastebėtas šių metų pavasarį – neigiamas emocijas jaučiančių gyventojų dalis sumenko iki 64 proc. Tačiau rudenį emocinės sveikatos indekso kreivė ėmė vėl kilti aukštyn, rodo apklausa.
„Šį rudenį padidėjusios įtampos, nerimo ar streso priežastimi dažniausiai įvardijamas Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, naujas karas Izraelyje, Gazos ruože, įvairūs kiti neramumai pasaulyje. Šią priežastį nurodė net 39 proc. respondentų, kai pavasarį karas neigiamas emocijas kėlė 17 proc. gyventojų“, – komentavo „Visipsichologai.lt“ vadovas Paulius Tamulionis.
Pasak jo, darbas, įvairūs nesklandumai darbe yra antroje vietoje po karo. Šiuo metu jaučia įtampą, stresą, nerimą darbe jaučia penktadalis (19 proc.) gyventojų, panašiai, kaip ir prieš pusmetį (22 proc.).
Trečia blogos savijautos priežastis – kainų augimas, infliacija, tai, kaip nerimo priežastį įvardijo 14 proc. respondentų (anksčiau – 13 proc.), ketvirtoje vietoje įvardijami finansiniai rūpesčiai, skurdas (10 proc. dabar ir pavasarį).
Labiau stresuoja moterys
Psichologė Vilma Šimaitienė atkreipė dėmesį, kad padidėjusi nerimo, įtampos, streso lygį labiau jaučia moterys nei vyrai. Pasak jos, moterys labiau nerimauja dėl karo ir kainų augimo, infliacijos, bendros ekonominės padėties, o vyrai labiau įtampą jaučia dėl ateities, politinės situacijos, didelio tempo, geopolitikos pasaulyje.
Tyrimas rodo, kad labiau nerimauti linkę ir didesnį stresą jaučia jaunesnio amžiaus respondentai (25 – 35 metų). Juos neramina darbas, nestabilumas jame, darbo krūvis ir didelis tempas. Vyresnio amžiaus žmonės labiau nerimauja dėl karo, kainų augimo, infliacijos, bendros ekonominės padėties.
Mažiausiai nerimauja ir stresą jaučia vidurinio išsilavinimo neturintys žmonės. Pastebima, kad kuo išsilavinimas didesnis, tuo streso lygis dėl karo didesnis. Taip pat pastebima, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu ar nebaigtu aukštuoju labiau nerimauja, jaučia didesnį stresą dėl kainų augimo, darbo, nestabilumo darbe, darbo krūvio ir neramumų pasaulyje.
Kaip rodo apklausa, daugiausiai įtampos jaučia mažiausiai, iki 300 eurų. uždirbantys gyventojai. Smulkūs verslininkai labiausiai nerimauja dėl ateities, o vadovaujančias pareigas užimantys žmonės ar tarnautojai jaučia stresą dėl darbo, nestabilumo darbe, darbo krūvio. Tuo tarpu darbininkai jaučia įtampą dėl kainų augimo ir infliacijos, juos taip pat neramina geopolitika.
Kadangi stresas dažnai kyla dėl pokyčių, psichologai pataria ugdyti gebėjimus valdyti pokyčius, keisti savo įsitikinimus ir gebėjimus. Taip pat svarbu kurti darnius santykius su savimi ir kitais – didinti savęs pažinimą, pasitikėjimą savimi, vidinę darną, tokiu būdu stiprinti emocinę psichinę sveikatą.
Tyrimas taip pat rodo, kad 40 proc. gyventojų yra linkę kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, jei jaučia stresą, įtampą, nerimą. Šis bendras rodiklis kiek sumažėjo nuo šių metų pavasario, kai kreiptis linkusių buvo 44 proc., tačiau pastebima ilgalaikė augimo tendencija, nes 2022 metų pavasarį specialisto pagalbą būtų pasirinkę 35 proc. respondentų.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdytos apklausos metu nuomonės teirautasi 1016 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
