Vos prieš kelias dienas į 15min kreipėsi kitos – Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazijos pradinukės mama, papasakojusi apie nuo sausio šios švietimo įstaigos mokinių plaukuose vis fiksuojamas utėles.
Slėpė kelias savaites
Vardo prašęs neatskleisti pašnekovas teigė, kad Kauno Senamiesčio progimnazijoje jau prieš kelias savaites vieno vaiko plaukuose rasta utėlių, tačiau įstaigos vadovybė nusprendė šį faktą nuslėpti. Anot jo, problema pripažinta tik po to, kai sunerimę tėvai administraciją užpylė klausimais.
„Neieškome kaltų, bet suprantame, kad problemą galime išspręsti tik visi kartu. Žinoma, nieko baisaus nenutiko, bet labai stebina informacijos nutylėjimas. Nejaugi reikia skandalo, kad būtų imtasi veiksmų?“ – svarstė jis.
Pasak jo, atrodo, kad jeigu laikysi bėdą paslaptyje, tai ji pati išsispręs. Pašnekovo žiniomis, sulaukusi klausimų iš moksleivių tėvų, progimnazijos vadovybė savo sprendimą argumentavo duomenų apsaugos įstatymu.
Tai nėra kažkokia nesuvaldoma katastrofa, užtektų pripažinti ir visiems kartu pradėti spręsti. Susidaro įspūdis, kad mokyklos vadovai nežino, ką tokioje situacijoje daryti.
„Skamba juokingai, nes svarbu ne tai, koks konkretus vaikas užsikrėtė, o pats faktas. Tai nėra kažkokia nesuvaldoma katastrofa, užtektų pripažinti ir visiems kartu pradėti spręsti. Susidaro įspūdis, kad mokyklos vadovai nežino, ką tokioje situacijoje daryti“, – 15min dėstė pašnekovas.
15min primena, kad nuo 2019 sausio 1 dienos pedikuliozė išbraukta iš užkrečiamųjų ligų sąrašo. Informacijos apie užsikrėtusius vaikus negauna nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Veiksmų ėmėsi iškart
Kauno Senamiesčio progimnazijos direktorė Gita Levickienė 15min teigė, kad progimnazijoje buvo užfiksuoti 4 pedikuliozės atvejai: 2 atvejai pirmoje klasėje, 2 atvejai – 3 klasėje. Trijose klasėse užsikrėtusiųjų nerasta. Anot jos, utėlių nerasta ir vasario 26–28 dienomis visuomenės sveikatos priežiūros specialistės atlikto profilaktinio patikrinimo metu.
Kovo mėnesį buvo gauta informacija iš tėvų apie galimą jų vaikų užsikrėtimą. Profilaktiškai patikrintos 2 klasės, tačiau pedikuliozės atvejų tikrintose klasėse nenustatyta.
„Kovo mėnesį buvo gauta informacija iš tėvų apie galimą jų vaikų užsikrėtimą. Profilaktiškai patikrintos 2 klasės, tačiau pedikuliozės atvejų tikrintose klasėse nenustatyta. Vėliau mokytojos iniciatyva patikrintoje vienoje iš klasių aptiktas atvejis, tačiau balandžio 12 dieną pakartotinai patikrinus šią klasę pedikuliozės atvejų nenustatyta“, – kalbėjo ji.
G.Levickienės teigimu, vos tik pastebėjus užsikrėtusį mokinį, klasių vadovės skubiai informavo jų tėvus, kad pasiimtų vaikus iš mokyklos, be to, informacija buvo pateikta ir elektroniniame dienyne.
„Balandžio 11–12 dienomis buvo informuota visa bendruomenė: 1–5 klasių mokinių tėvai ir mokytojai. Tomis dienomis vyko ir įstaigos administracijos, pradinių klasių mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistės susirinkimas, kuriame sutarta patikrinti visus 1–5 klasių mokinius. Taip pat buvo sutarta informuoti jų tėvus apie šią situaciją ir paprašyta jų atidžiau stebėti vaikų švarą, higieną bei informuoti visuomenės sveikatos specialistus, klasių vadovus ar progimnazijos vadovus, nustačius pedikuliozės atvejį“, – paaiškino ji.
Progimnazijos vadovė 15min teigė, kad balandžio 11–12 dienomis patikrinti visi 1–5 klasių mokiniai, tačiau daugiau nebuvo nenustatyta nė vieno pedikuliozės atvejo. Nuo balandžio 11 dienos, pasakojo ji, progimnazijos valytojos įpareigotos profilaktiškai dezinfekuoti klases, sales, persirengimo kambarius, sporto inventorių.
Svarbus tėvų sąmoningumas
Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė 15min patvirtino, kad Kauno Senamiesčio progimnazijoje yra nustatytas pedikuliozės atvejis.
„Mums, mokyklos vadovybei ir šią ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėvams, susidariusi situacija yra žinoma. Vadovaujantis patvirtinta tvarka, ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėveliai apie tai buvo informuoti. Kauno Senamiesčio progimnazijoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė šios mokyklos auklėtinius reguliariai tikrina dėl higienos ir pedikuliozės pagal su ugdymo įstaigos administracija parengtą ir suderintą pedikuliozės profilaktikos tvarką, kurioje nurodoma, kaip tai turi būti atlikta ir kokių priemonių privalu imtis“, – paaiškino G.Kuzmarskienė.
Anot jos, užsikrėtęs moksleivis izoliuojamas nuo bendraamžių, taip pat informuojami moksleivio tėvai ir dėl galimos rizikos bei raginami imtis didesnės kontrolės visi kiti ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėvai. Direktorės teigimu, vaikams grįžti į ugdymo įstaigą ir tęsti ugdymosi procesą leidžiama tik gavus gydytojo patvirtintą pažymą, kad vaikas pedikuliozės nebeturi ir problema yra išspręsta.
„Norime pabrėžti, kad tokiais atvejais labai svarbus pačių tėvų sąmoningumas ir supratimas. Radę utėlių vaiko galvoje, tėvai neturėtų tokios informacijos slėpti, bet privalo pranešti apie tai ugdymo įstaigos vadovams arba klasės auklėtojai.
Siekiant užkirsti kelią pedikuliozės plitimui, jokiu būdu negalima leisti vaiko į mokyklą, kol problema neišspręsta. Ir tik įsitikinus, kad utėlėtumo nėra ir vaiko galvytė švari, galima jį vesti atgal į mokyklą. Visa atsakomybė už pedikuliozės panaikinimą vaikui yra pavesta tėvams, kurie šią problemą turi išsispręsti namuose. Mokyklos administracija, gavusi informaciją apie pedikuliozės atvejį, informuoja mokyklos bendruomenę apie susidariusią situaciją ir ragina tėvelius būti budriems atidžiai tikrinant savo vaikų galvytes“, – teigė ji.
G.Kuzmarskienė paaiškino, kad utėlėmis užsikrečiama per ilgalaikį tiesioginį sąlytį su utėlėtais žmonėmis (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą. Anot jos, tokiu atveju ne visada galima teigti, kad vaikai utėlėmis užsikrečia būtent ugdymo įstaigoje.
Užsikrečia visų socialinių grupių asmenys, invazijai neturi įtakos nei plaukų ilgis, nei plaukų šukavimo ar trinkimo dažnis.
„Galvinė utėlė paplitusi visame pasaulyje. Užsikrečia visų socialinių grupių asmenys, invazijai neturi įtakos nei plaukų ilgis, nei plaukų šukavimo ar trinkimo dažnis. Patelė padeda 6–8 kiaušinius (glindas) per dieną. Juos priklijuoja prie plauko labai arti odos. Lerva (nimfa) išsivysto per 7–10 dienų, o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko. Naujai išsiritusiai lervai (nimfai) per pirmas 24 val. gyvybiškai svarbu pasimaitinti krauju. Lervos (nimfos) vystymasis iki suaugusios utėlės, galinčios dėti kiaušinius, trunka 7–12 dienų. Lervos (nimfos) neplinta, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Galvinė utėlė gyvena maždaug 30 dienų ir per gyvenimą sudeda apie 100 kiaušinių. Be žmogaus, išorinėje aplinkoje utėlė išgyvena ne ilgiau nei 24 valandas“, – pasakojo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė G.Kuzmarskienė.
