Rugsėjo 9 d. į 15min redakciją kreipėsi susirūpinę Archyvo g. gyventojai, kurie pranešė, kad ir vėl imti griauti ledainės mūro likučiai. Kurį laiką sklypą bei statinius pernai įsigijusios UAB „RA development“ ambicijos imtis šioje vietoje naujų statybų buvo pristabdytos policijos. Tačiau darbai galiausiai atsinaujino.
Liūdna žiūrėti, kaip griūva galbūt vienintelis toks išlikęs statinys Lietuvoje. Gaila, jog atitinkamos institucijos nesugebėjo šio objekto laiku įregistruoti kaip saugotino.
„Mes, šio sklypo kaimynai, nenorime, kad iškiltų kažkoks pastatas adresu Archyvo g. 52. Tuo labiau, kad norint jį pastatyti, pirma būtų naikinamas kultūros paveldas“, – rašoma redakcijai adresuotame laiške.
Seniūno rankos surištos
Tokį patį pagalbos šauksmą iš Archyvo g. gyventojų išgirdo ir Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas.
„Susisiekiau su darbus vykdančios įmonės vadovu. Šis patikino, kad bandys ledainę griauti, nes turi visus griovimo darbams reikalingus dokumentus. Seniūnija neturi teisės to sustabdyti. Kontrolę atlieka Statybų inspekcija.
Liūdna žiūrėti, kaip griūva galbūt vienintelis toks išlikęs statinys Lietuvoje. Gaila, jog atitinkamos institucijos nesugebėjo šio objekto laiku įregistruoti kaip saugotino. Pats skaičiau dokumentuose, kad ledainė turi būti išsaugota. Tačiau ir pastato savininkas šiuo atveju liktų apgautas“, – abi konflikto puses bandė suprasti seniūnas.
Apie atnaujintus griovimo darbus jis informavo aplinkosaugininkus ir kultūros paveldo sergėtojus.
Ikiteisminis tyrimas nutrauktas
Būtent Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius pernai metų gruodžio 8 d. kreipėsi į policiją dėl savavališko turto, Kauno tvirtovės kuopos vado sodybos ledainės, patenkančios į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, naikinimo.
Paaiškėjo, jog policijos pareigūno nurodymas stabdyti ledainės griovimo darbus neteko galios, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kauno apylinkės prokuratūroje kurį laiką buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl istorinės reikšmės turto sugadinimo ar sunaikinimo. Už šią nusikalstamą veiką atsakingiems asmenims netgi grėsė nelaisvė iki penkerių metų, tačiau birželio 8 d. dieną tyrimas buvo nutrauktas.
„Nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Vienuose dokumentuose VII forto ledainė buvo minima kaip saugotinas objektas, kituose – ne. Ir Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre ji nebuvo registruota. Informavome Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją dėl galimos administracinės teisenos“, – teigė Kauno apylinkės prokurorė Simona Naskauskaitė.
Įmonė apie tyrimą nežinojo
Ledainės griovimo darbus atliekančios „RA Development“ advokatas Aurelijus Gruodis 15min patikino, nieko apie vykdytą ikiteisminį tyrimą nežinojęs. Sklypą bei pastatus jame įsigijusios bendrovės atstovai nė karto nebuvo kviesti į jokias apklausas, su jais policija nebendravo.
„Pernai metų gruodį „RA Development“ sulaukė policijos pareigūno rašytinio privalomo nurodymo sustabdyti griovimo darbus iki atskiro nurodymo. Darbai buvo sustabdyti. Įmonės savininkai buvo laikomi visiškoje nežinioje.
Liepą raštu kreipiausi į Kauno policijos viršininką, jog paaiškintų situaciją, tačiau negavau jokio atsakymo. Rugpjūtį išsiunčiau pakartotinį raštą. Informavau apie tai ir generalinį komisarą. Tačiau ir vėl tyla. Tad kreipiausi trečią kartą. Rugsėjo 2 d. pagaliau sulaukėme atsakymo iš Kriminalinės policijos biuro“, – teigė advokatas.
Paaiškėjo, jog policijos pareigūno nurodymas stabdyti ledainės griovimo darbus neteko galios, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį „RA Development“ net nebuvo informuota.
Kalti patys paveldosaugininkai?
Įmonės atstovams kantrybė trūko tuomet, kai liepos mėnesį iš Kauno miesto savivaldybės jie sulaukė pranešimo, jog jų pernai Archyvo g. įsigytas sklypas įrašytas į netvarkomų ir neprižiūrimų sklypų sąrašą. Dėl to buvo padidintas žemės mokestis. Padidėjo jis ir už apleistus pastatus sklype.
„Juk neracionalu saugoti griuvėsių, už kuriuos reikia mokėti savivaldybei. Jie gadino vaizdą, buvo pavojingi – bet kada ant kokio žaidžiančio vaiko galėjo užkristi plyta.
Dėl visko kalti patys paveldo saugotojai, kurie neįrašė ledainės į saugotinų objektų sąrašą. Nepadarė to net prasidėjus skandalui. Praėjusių metų gruodį buvo tikslintas VII forto dosjė, tačiau jame – nė žodžio apie ledainę. Patys ėjom, aiškinomės, ar tikrai ledainė – ne saugotinas objektas, tačiau niekam kitam tai nebuvo įdomu. Taigi padarė klaidą, nepripažino to, tad pradėjo ieškoti kaltų kitur“, – įsitikinęs A.Gruodis.
Anot jo, šis statinys buvo tokio tipo, jog norint atlikti jo griovimo darbus, nereikėjo jokio derinimo su Kultūros paveldo departamentu. Juk pusė Kauno papuola į kultūros paveldo teritoriją. Jei ledainė būtų buvusi įtraukta į saugotinų objektų sąrašą, būtų reikėję gauti leidimą, atlikti projektavimą.
„Įmonės artimiausi tikslai – užbaigti sklypo sutvarkymo darbus, jog nereikėtų mokėti papildomų mokesčių. O po to, matyt, bus projektuojami nauji statiniai“, – patikino advokatas.
