„Situacija yra tokia, kad mes esame įsteigę Neringos savivaldybės biudžetinę įstaigą, kuri atliks gelbėjimo, tvarkymo darbus – tai, kas yra susiję su pagrindinėmis savivaldybės funkcijomis. Nes „Neringos komunalininkas“ yra įmonė, siekianti pelno ir kitų dalykų, o mes gelbėdami žmones dar mokėti pelną nematome reikalo“, – BNS sakė D.Jasaitis.
Konkurencijos tarybos atstovė sako, kad pavesdama priežiūros darbus biudžetinei įstaigai, užuot miesto tvarkytoją suradus rinkoje, Neringos savivaldybė rizikuoja pažeisti Konkurencijos įstatymą.
„Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir už mažesnę kainą. Taigi, Neringos savivaldybė, prieš steigdama tokią įstaigą, turėtų įvertinti, ar tinkamos kokybės ir kainos viešąsias paslaugas galėtų įsigyti iš rinkos žaidėjų“, – BNS teigė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Pasak jos, pagal Vietos savivaldos įstatymą nebūtina gauti išankstinį tarybos sutikimą, jeigu viešąsias paslaugas savivaldybė paveda teikti biudžetinei įstaigai.
„Tačiau net ir tokiu atveju savivaldybė, pavesdama tokiai įstaigai teikti atitinkamas paslaugas, rizikuotų pažeisti Konkurencijos įstatymą, kuris įpareigoja savivaldybę pagal jos kompetenciją užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, draudžia diskriminuoti ir teikti privilegijas atskiriems ūkio subjektams, nepaisant jų teisinės formos“, – sakė J.Šovienė.
Mero teigimu, savivaldybė Savivaldos įstatymo nepažeis – reikalavimas apklausti rinkos dalyvius atsirado pernai liepą, tuo metu „Paslaugos Neringai“ įkurta seniai. Registrų centro duomenimis, įmonė įkurta 1995 metais, o 2017 metais jai suteiktas biudžetinės įstaigos statusas.
„Mums nuostatai ir funkcijos pavestos, kai dar įstatymas dėl apklausų priimtas nebuvo. Atgaline data įstaigai įstatymai negalioja“, – paaiškino D.Jasaitis.
Tačiau J.Šovienė aiškina, kad Konkurencijos įstatymas vis tiek gali būti pažeistas, jei savivaldybė neužtikrins sąžiningos konkurencijos.
„Konkurencijos įstatymo nuostatos sako, kad savivaldybė savo kompetencijos ribose privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nediskriminuoti ir neteikti privilegijų. Jei savivaldybė savo įmonei, kokios formos ji bebūtų, suteikia išimtines teises jai veikti rinkoje, tai galėtų būtų vertinama kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas“, – sakė J.Šovienė.
Anot mero, „Paslaugas Neringai“ nuspręsta kurti, siekiant geriau panaudoti lėšas, be to, jos paslaugoms pirkti nereikės skelbti konkurso.
„Vienas dalykas – efektyvinamas lėšų panaudojimas. Antras dalykas, savivaldybė šiaip turėtų skelbti konkursus. Biudžetinei organizacijai šito nereikia, nes tai pelno nesiekianti organizacija. Tai dėl to mes įsteigėme tai, kas yra savivaldybei priskirta atlikti funkcijas. Priešgaisrinė tarnyba yra šitoj biudžetinėj įstaigoj, gelbėjimo darbai, priežiūros“, – sakė D.Jasaitis.
Anot mero, sprendimas priimtas, birželį baigiantis prieš dešimtmetį pasirašytai koncesijos sutarčiai su „Neringos komunalininku“. Pastaroji dėl to ketina atleisti didžiąją dalį – 87 iš 100 darbuotojų. Pasak miesto mero, visiems atleistiems žmonėms bus pasiūlytas darbas įmonėje „Paslaugos Neringai“.
Anot mero, „Paslaugas Neringai“ nuspręsta kurti, siekiant geriau panaudoti lėšas, be to, jos paslaugoms pirkti nereikės skelbti konkurso.
Pasak „Neringos komunalininko“ vadovės Danguolės Seselskytės, nuo birželio bendrovė teiks uosto ir kai kurias kitas paslaugas. Darbuotojus, pasak jos, įmonė atleis pamažu.
„Kas bus su įmone, kol kas negaliu atsakyti, bet tam tikros veiklos įmonė nevykdys. Bendrovė nebeteiks komunalinių paslaugų, bet teiks tam kitas paslaugas, pavyzdžiui, uosto paslaugas“, – BNS sakė D.Seselskytė.
„Neringos komunalininkas“ teikė aplinkos ir želdinių tvarkymo, sanitarinio valymo, kapinių priežiūros, transporto priemonių nuomos ir remonto bei keleivinio uosto paslaugas.
J.Šovienė pabrėžė, kad už Konkurencijos įstatymo pažeidimą savivaldybei gali būti skirta bauda iki 0,5 proc. jos metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau negu 60 tūkst. eurų.
