„Vietiniai niekada netarė „Neeeringa“ ar „Preeeila“. Nei tėvai, nei seneliai taip nevadino šių vietovių. Todėl daugumai užkliūva toks kirčiavimas“, – neslėpė Neringos meras Darius Jasaitis.
Kaip turėtų būti tariamas Neringos miesto pavadinimas, itin susirūpinta po sezono atidarymo šventės „Sveika, Neringa!”. Tuomet vietiniai vis kraipė galvas girdėdami šaukinį tariant „Sveika, Neeeringa!”
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė teigė, kad vis kyla klausimų dėl Neringos kirčiavimo.
„Neringà yra 3b kirčiuotės kaip ir Palangà, Kretingà, kai kuriuose linksniuose kirtis šoka į pirmą skiemenį: į Nẽringą (plg. į Krẽtingą, į Pãlangą). Polinkis kirčiuoti Nèringa rodytų kalbėtojus šį vardą suvokiant kaip ne baltiškos kilmės (plg. Nestoras). Baltiškos kilmės daiktavardžius kirčiuojant e po kirčiu visada pailgėja“, – aiškino ji.
Vietovardis Préila, manoma, kilęs iš kuršių asmenvardžio Preilis.
„Ko gero, autentiškas kirčiavimas artimesnis latviškam, o mums galbūt norisi priderinti prie tvirtagalių Preibutas, Preivilas ir pan. Pageidaujamo varianto, kaip galima suprasti „Preiiiiiila“, norminiu požiūriu apskritai negalėtų būti: pagal priešpaskutinio skiemens taisyklę vardininke būtų kirčiuota galūnė, į šaknį kirtis šokų tam tikruose linksniuose (plg.: fleità, fleĩtą, veiklà, veĩklą; Lizdeikà, Lizdeĩką, Doveikà, Doveĩką; Petrylà, Petrỹlą)“, – tikino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistė.
Anot jos, teiginius, jog tėvai ar seneliai niekada netarė „Neeeringa“ ar „Preeeila“ reikėtų vertinti atsargiai. Kalbininkai primena, kad po karo Mažojoje Lietuvoje tikrųjų vietinių gyventojų beveik neliko, kuršininkų tarmė išnyko.
Anot A.Pangonytės, oficialiosios norminės vietovardžių formos Neringà ir Préila yra nustatytos būtent remiantis senais užrašymais iš vietos žmonių tarimo (daugiausia A. Salio, W.Fenzlau, V. Vitkausko).