Žvejys: gal man į orą pasikelt?
Metų metus žuvį gaudęs ir rūkęs juodkrantiškis Arūnas Kelmelis buvo nemaloniai nustebintas, kai sužinojo, kad kažkam jo rūkykla trukdo. Maža to, netrukus vyras gavo per du šimtus eurų siekusią baudą. „22 metus visiems buvo gerai. Staiga kažkam mano rūkykla užkliuvo, apskundė, o aš likau nubaustas“, – kalbėjo jis su 15min.
Vyriškis, 1997-aisiais įsirengęs nedidelį žuvų apdirbimo cechą ir rūkyklą, turi visus leidimus. Gavęs baudą jis ėmė vartyti popierius. Paaiškėjo, kad dabar galiojantys teisės aktai yra negailestingi Kuršių nerijos žvejams. Pagal juos rūkyklos gali būti tik už 100 metrų nuo gyvenamųjų pastatų. Anksčiau teisės aktai tokiems statiniams sanitarinę zoną buvo numatę iki 15 metrų. A.Kelmelio rūkykla nuo pastato yra nutolusi 16 metrų.
Argi gali įstatymai galioti atbuline tvarka? Kur man rasti tuos 100 metrų? Nebent į dangų pasikelt.
„Argi gali įstatymai galioti atbuline tvarka? Kur man rasti tuos 100 metrų? Nebent į dangų pasikelt. Alytuje po tokio gaisro nieko nenubaus, o mus vieną po kito už rūkytos žuvies kvapą baudžia“, – piktinosi žvejys.
Dar vienas skundas tik dėl kitos rūkyklos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento darbuotojus pasiekė iš poilsiautojų. Šie skundėsi, kad atostogas gadina aitrus rūkomos žuvies dūmo kvapas.
Nebausti negali
Kaip 15min komentavo departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas, visuomenė tapo aktyvesnė, todėl ir skundų padaugėjo. Dūmų kvapas, prie kurio ankstesnės poilsiautojų kartos tiesiog prisitaikė, dabar atvykėlius erzina.
„Atvykę į vietą specialistai nustatė, kad vyksta ūkinė veikla. Jei plėtojamas verslas, veikia kiti teisės aktai. Mes veikėme pagal galiojančius teisės aktus, dirbome savo darbą“, – komentavo pašnekovas.
Neringos valdžia ieškos išeities
Neringos savivaldybės tinklalapyje rašoma, kad kurorto išskirtinumu laikomam kulinariniam paveldui – tradiciniam žuvies ruošimo ir rūkimo procesui iškilo grėsmė.
„Vienas veiksnių, keliančių grėsmę šio krašto paveldui – reikalavimai, keliami kelis dešimtis metų Neringos sodybų kiemuose stovinčioms ir leidimus tam turinčioms rūkykloms. Asmenims jau pradėtos skirti baudos, siekiančios nuo 250 eurų, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų. Tokie veiksmai kelia pagrįstų baimių, kad Neringoje netrukus nebeliks tradicinio rūkytos žuvies paruošimo būdo bei kurorto savitumą kuriančio rūkytos žuvies kvapo“, – rašoma savivaldybės tinklalapyje.
Neringos savivaldybė, siekdama apginti žvejus, antradienį rengia pasitarimą, kaip apsaugoti nematerialųjį krašto paveldą. Kartu su žvejais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais bus diskutuojama, kaip apsaugoti kulinarinį paveldą.
„Neringa išsiskiria savo rūkyta žuvimi, ore tvyrančiu maloniu jos kvapu. Niekas nepasakytų, kur galima rasti geriau išrūkytos žuvies. Per amžius jos čia stovėjo ir niekam neužkliuvo. Jos legalios, legaliai pastatytos, užaugome kvėpuodami tais dūmais, tas dūmas ir darė mus išskirtiniais“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Savivaldybė, susirūpinusi dideles baudas gavusių žvejų padėtimi, netgi pasiūlė jiems nemokamą teisinę pagalbą.
„Matome, kad tų normų, kurios dabar galioja, neįmanoma išlaikyti. Visai šalia yra miškai, rasti tuos 100 metrų nėra taip paprasta. O gal norima, kad Kuršių nerijoje iš vis neliktų rūkytos žuvies? O gal ji turi būti mirkoma ir rūkoma elektra? Sieksime, kad įstatyme atsirastų išimtys. Kažkada ir paplūdimiai atrodė neįmanomas dalykas. Tačiau štai ir Neringoje jau jie yra“, – kalbėjo Neringos vadovas.
