Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino pareiškėjos UAB „Robala“ skundą atsakovėms Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos apsaugos departamento, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, ir priteisė 2,788 mln. eurų už Neringoje stovėjusių svečių namų bei restorano rinkos vertę bei šių pastatų griovimo darbus.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad „Robala“ 1997 m. įsigijo pastatą – svečių namus ir kiemo statinius.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1997 m. rugsėjo 9 d. išnuomojo pareiškėjai UAB „Robala“ žemės sklypą.
Nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė vykdyti statinių rekonstrukciją pagal suderintą projektą.
Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 1 d. sprendimu nuspręsta organizuoti žemės sklypo detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą, organizatoriaus funkcijas pavedant atlikti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui.
Parengtam detaliajam planui Klaipėdos apskrities administracija 2003 m. sausio 8 d. išdavė detaliojo plano patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad parengtas detalusis planas atitinka teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, bei pasiūlyta detalųjį planą teikti tvirtinti.
Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu patvirtino žemės sklypo detalųjį planą ir infrastruktūros plėtojimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2003 m. sausio 31 d. Parengus techninį projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 27 d. išdavė statybos leidimą rekonstruoti statinius ir juos pertvarkyti. Šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, nukrypimų nuo techninio projekto, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, nenustatyta.
Gavę Klaipėdos apylinkės prokuroro kreipimąsi, teismai 2011 m. panaikino Neringos savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir statybų leidimo išdavimo
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu įpareigojo atsakovę UAB „Robala“ per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius. Šis teismo sprendimas buvo įvykdytas 2021 m., pareiškėja pastatus nugriovė savo lėšomis.
Istorija tęsiasi 12 metų, tai reikšminga mano gyvenimo dalis.
Teismas, atsižvelgęs į aukštesnės kompetencijos teismų suformuotą pareigą tokio pobūdžio bylose analizuoti neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų atsakomybės laipsnį, pažymėjo, kad atsakovė Neringos savivaldybė turėjo užtikrinti, kad jos priimami sprendimai dėl planavimų sąlygų išdavimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, ginčo statinių projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai, todėl atsakovė Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti vykdomas padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimas.
Teismas nusprendė, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją.
Ši pareiga yra apibrėžta specialiuoju įstatymu ir ji skirta tam pačiam neteisėtos statybos padarinių šalinimo tikslui pasiekti – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šios pareigos našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą.
Nagrinėjamoje byloje prejudiciniais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad nustatytų kaltų asmenų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos apsaugos departamento, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atlikti neteisėti veiksmai šiuos kaltės kriterijus atitinka.
Nurodytų aplinkybių visuma (tiek neteisėtas detaliojo plano patvirtinimas, tiek leidimo statyti išdavimas) tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiškėja pradėjo vykdyti statybą ir atsirado neteisėti statybos padariniai, kurių šalinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.
Kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pripažinta Neringos savivaldybė, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Kultūros paveldo departamentas, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Aplinkos apsaugos departamentas, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų.
Taigi pareiškėjai „Robala“ iš atsakovių proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį teismas priteisė 2 788 617,63 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
R.Kvaselis: tuo viskas nesibaigė
Bendrovės „Robala“ vadovas Romas Kvaselis teigė, kad tokį sprendimą jie vertina teigiamai, tačiau neabejoja, kad tuo viskas nesibaigė.
„Ši istorija tęsiasi 12 metų, tai reikšminga dalis mano gyvenimo. Neabejoju, kad bus apeliacija. Supraskite – tai daroma iš valstybės pinigų. Mes – privati bendrovė ir mums bylinėjimasis kainuoja. Kitaip, nei atrodo valdininkams“, – teigė R.Kvaselis.
Jis apgailestavo, kad tapo situacijos įkaitais, kad visus tuos metus teko aiškintis, jog statybos seklyčioje – anaiptol nėra nelegalios.
Šiuo metu bendrovė likusį pastatą yra išnuomojusi. Iki tol ir nuomininkų rasti nebuvo taip paprasta – daugumą atgrasė bylinėjimasis teismuose.
