„Turime 70 tokių butų, bet turbūt kokie šeši eskaluojami su viena ar kita problema“, – 15min sakė D.Jasaitis, kuomet į viešumą iškilo informacija apie tarnybinius būstus, kurie, kaip aiškėja, kai kuriems juos gavusiems tapo nemenku pasipelnymo šaltiniu.
LRT trečiadienį paskelbė, kad vietoj to, jog patys gyventų būstuose, kurių, kaip deklaruojama Neringoje trūksta, teise naudotis jais gavę asmenys butus nuomoja poilsiautojams. Nuomos kaina, kaip žinia, sezono metu siekia įspūdingas aukštumas ir už parą perkopia 100 eurų, o štai tarnybinio buto mėnesio nuoma – vos 140 eurų.
LRT teigimu, savivaldybei už butų nuomą tenka mokėti 25-165 eurus mėnesiui. Pavyzdžiui tarybos narys socialdemokratas Ričardas Kičiatovas būstą pernuomoja už 70-120 eurų, į tarybą neišrinktas socialdemokratas Saulius Gustainis, išsinuomojęs būstą už 25 eurus, jį siūlo turistams už 50–110 eurų parai. Kuršių Neringos nacionalinio parko direkcijoje dirbusi socialdemokratė Aušra Verbovienė už savivaldybės būstą iš turistų prašo iki 130 eurų parai.
D.Jasaitis, priklausantis socialdemokratų partijai, tikina, jog linksniuojami tarnybinius butus nuomojantys asmenys anuomet nepriklausė jokiai partijai.
„Klausia, ar meras davė partiečiams. Aš šešeri metai meru, tai spekuliacijos“, – sako D.Jasaitis, tikindamas, jog teisę pernuomoti tarnybinius butus patvirtino jo pirmtakai, dirbę taryboje. Mero teigimu, tarnybinį būstą turintys asmenys už jo nuomą moka rinkos kainą – 140 eurų. Tokį dydį nustatė pati Vyriausybė.
Savivaldybės dispozicijoje yra 74 butai, 18 iš jų yra socialinis būstas, visi kiti yra įvardijami kaip tarnybinis būstas. Pasak mero, „tarnybinių būstų trūksta kaip kraujo“, nes prisišaukti dirbti į Neringą specialistų, kurių trūksta, neįmanoma dėl aukštų būstų nuomos kainų. Vos atvykę įsidarbinti asmenys teiraujasi, ar bus pasiūlyta, kur apsigyventi. Tarnybiniai butai, tikina meras, išliks prioritetu, nes jie būtini norint pritraukti darbingų, jaunų žmonių.
„Palyginimą duodu – sakykime 70 kv. m. būstas Šiauliuose ir Nidoje, žmogus ir ten, ir čia dirba sesele, Šiauliuose šis būstas – 30 eurų, Nidoje – 140 eurų.
Tokį būstą galėjo gauti paprasti darbininkai, buvo kitas statusas tais laikais ir šitos sutartys buvo daromos be termino. Valstybė 2003 metais priėmė nutarimą ir savivaldybėms liepė sudaryti šių butų pardavimo sąrašą, nurodė leisti įsigyti butus rinkos kaina gyvenantiems šiuose butuose, bet atlikus nepriklausomą vertinimą tokių būstų niekas neperka.
Priversti pirkti neturime įrankių, – 15min sakė meras. – Jei tarnybinis butas dviejų kambarių, o Nidoje gyvena tavo tėvai, einate pas tėvus ir nuomojate, užsidirbate pinigų. Neringoje vanduo ir šildymas, elektra stipriai brangiau kainuoja nei Šiauliuose. Ir tai tik du mėnesiai (pernuomojimo, – red. past.) ir dar mažiau. Paimkime užimtumą, o 8 mėnesius už paslaugas mokama“.
Ieškos sprendimo būdų
D.Jasaitis tikino, jog dėl viešumon iškilusios situacijos savivaldybėje nuspręsta atlikti tokių tarnybinių butų inventorizaciją, mat sutartys sudarytos ir prieš 20 metų. Bus aiškinamasi, kiek yra tokių sutarčių, leidžiančių pernuomoti būstą, gilinamasi, ar galima jas pakeisti. Nepakakus vietos galių, ketinama kreiptis pagalbos į aukštesnę valdžią.
Meras įsitikinęs, jog vienos tiesos nėra ir kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas individualiai. Be to, šiuo atveju, pasak Neringos vadovo, linksniuojami vos keli nuomojami būstai, o tokių kelios dešimtys.
„Teisingumo ir užuojautos negausime, nes gyvename Neringoje. Jei neužteks vietinių galių, kreipsimės kitur, bandysime, jei tokia galimybė yra, nenuomoti tarnybinių būstų. Dėkui žurnalistams, kurie padėjo viską išsiaiškinti. Žinome, kur teisingumo trūksta, žinome adresus, be galo džiaugsimės susigrąžinę raktus ir galėdami atiduot būstą labiau vertiems. Jei yra nors viena teisinė galimybė, kuo skubiau atradus, kad galėtume tarybos sprendimu šitus butus susigrąžinti, įvykdyti teisingumą ir teisėtai, būsiu be galo dėkingas“, – kalbėjo meras.
Paklaustas, ar jo manymu pernuomoti būstą yra moralu ir teisinga, D.Jasaitis tikino, jog spragų kalbant apie teisingumą yra apstu, viena tokių temų – socialinis būstas.
„Pagal Lietuvos įstatymus galime naudotis tik Lietuvos nekilnojamojo turto baze. Nenoriu minėti atvejų, tačiau žinau turinčių socialinį būstą, o tie žmonės Anglijoje turi namą, Ispanijoje turi vilą ar panašiai. Noriu paklausti, ar tai teisinga? Jei mes sugebėjome užkardyti tiek pažeidimų, kodėl negalime pasitikrinti, ar tik Lietuvoje turimas turtas“, – piktinosi meras.
