Išreikšti savivaldybės tarybos poziciją šiuo klausimu pasiūlė Neringos savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Arūnas Eimutis, kuris yra įtrauktas į darbo grupę dėl tilto statybos. Į darbo grupę, atstovauti neringiškių pozicijai, yra įtrauktas ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
„Tiltas palengvintų Neringos gyventojų kasdienybę. Tai ir avaringumo mažinimo priemonė, ir efektyvi greitosios pagalbos suteikimo, gaisrų gesinimo priemonė ir ekologiškas susisiekimas su kitu krantu. Šiandien žinome savo rinkėjų nuomonę ir ją turime išreikšti“, – kalbėjo tarybos narys A.Eimutis.
Tiltas būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinių degalų, taip į aplinką išmesdamas teršalus.
Kaip pastebėjo tarybos narys A.Eimutis, pirmojo darbo grupės posėdžio metu teiginys, kad tiltas darys neigiamą įtaką Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, nebuvo pagrįstas argumentais. Diskutuojant Neringos savivaldybės tarybos nariams pastebėta, kad tiltas būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinių degalų, taip į aplinką išmesdamas teršalus.
Anot tarybos narių, baimintis, kad tiltas turėtų įtakos nevaldomam transporto priemonių skaičiaus Kuršių nerijoje gausėjimui, nederėtų. Reguliuoti transporto srautus ir toliau būtų galima esamomis priemonėmis.
Kaip teigė Neringos savivaldybės meras D.Jasaitis, tarybos nuomonė būtina, norint ir toliau atstovauti neringiškių pozicijai. Posėdžio metu atkreiptas dėmesys į tai, kad pritarimą tilto ar tunelio į Kuršių neriją statybai taryba išreiškė dar 2012-aisiais, derindama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius.
