Prokurorai apklausti bei įteikti pranešimą apie įtarimus vis bando ir dar vienai į Seimą besiveržiančiai personai – N.Venckienės tetai Audronei Skučienei. Šią savaitę Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė už neatvykimą į apklausą be pateisinamos priežasties jai skyrė 2600 Lt baudą, o policijai nurodė A.Skučienę atvesdinti.
Bet pareigūnai nieko nepešė – kirpėjai staiga sušlubavo sveikata ir ji į namus išsikvietė medikus.
Medikų pažymos galia
Prokurorai tik skėsčioja rankomis: medikų pažyma apie ligą – pateisinama priežastis, kodėl galima su jais nebendrauti. Kokia ta liga – sloga, kelio skausmas ar padažnėjęs pulsas – nesvarbu. Svarbu, kad sergama. O jei įtarimai nėra sunkūs, niekas neskuba tikrinti, ar medikų pažymos tikros.
„Viską darome pagal įstatymus, – kalbėdama apie nesėkmingus bandymus apklausti N.Venckienę, tikino Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė komunikacijai Vida Bielskytė. – Imtis drastiškų priemonių nėra pagrindo, kadangi įtariami nusikaltimai nėra tokie sunkūs, dėl kurių reikėtų pulti sergantį žmogų. Kitas dalykas, jei nusikaltimas labai sunkus, susijęs su žmogaus gyvybės atėmimu ar milijonų vagystėmis. Tada reikalaujama priverstinio sveikatos patikrinimo. Būna ir išvažiuojamųjų teismo posėdžių. Prokuroras su teisėju važiuoja į ligoninę apklausti ir suimti įtariamąjį.“
N.Venckienei prokurorai ketina pareikšti įtarimus dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis.
Prokurorams įtarimų nekyla
Buvusi teisėja serga jau daugiau kaip du mėnesius. Bet prokurorams tai neatrodo įtartina.
„Jokių duomenų, kad būtų piktnaudžiaujama medikų pažymomis, neturime. Būna anoniminių skambučių, kad matė ten ir šen, bet negi bėgiosi ir tikrinsi, ar matė, ar nematė. Iš Garliavos poliklinikos paimti medicininiai dokumentai, jie tikrinami.
Bet tai užtrunka. Tarkime, iš „Sodros“ palyginti ilgai laukėme atsakymo raštu, kad jie negali patikrinti medicininių pažymų, kurias gauna N.Venckienė, – aiškino V.Bielskytė. – Ką nuveiksime, tą nuveiksime. Čia ne tragedija, kad artėja rinkimai, ne tragedija, kad N.Venckienė bus įregistruota kandidate. Kiek Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) buvo prašoma leisti apklausti, tiek buvo leidžiama. Žinoma, norime viską kuo greičiau atlikti, nes darbų turime daug. O čia su vienu ikiteisminiu tyrimu – pirmyn atgal, pirmyn atgal.“
Jei N.Venckienė taptų parlamentare, prokurorams tektų prašyti panaikinti jos teisinę neliečiamybę. Patirtis rodo, kad tokie prašymai ne visada patenkinami. Taip atsitikus N.Venckienė rami galėtų būti mažiausiai ketverius metus, o dar po pusmečio sukaktų ir senaties terminas.
Gėda, bet nieko nedaro
„Čia siaubingai didelė problema ir didelė gėda. Šita dangstymosi medikų pažymomis manija labai išplitusi“, – piktinosi Seimo sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas. Bet kad nebūtų gėda, jo komitetas per ketverius metus nenuveikė nieko – didelę problemą paklibino tik kartą.
„Maždaug prieš trejus metus dėl to posėdžiavome kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu, rodos, dar Teisės komitetu. Bet čia yra kompleksinė problema, ją reikia spręsti tarpžinybiniu lygiu“, – aiškino A.Matulas.
Vis dėlto, kaip reikėtų pakoreguoti teisės aktus, kad medikų pažymos nebūtų skydas nuo teisėsaugos, A.Matulas žino: „Reikėtų nuostatos, kad pateisinama priežastis yra tik gydymas stacionare. Bet jei žmogus gydosi ambulatoriškai, tai jis turėtų būti apklausiamas, nes jis juk atlieka buitinius darbus, vaikšto po parduotuves, neretas keliauja. Dar reikėtų atlikti statistinę analizę, kokios gydymo įstaigos, kokie medikai tokiais atvejais daugiausia išduoda pažymų, ir viešinti tai.
Užsienio reikalų ministro patarėjas Egidijus Bičkauskas, pametęs automobilio valstybinį numerį, paspruko iš įvykio vietos.
Bet medikai piktnaudžiauja ne visais atvejais. Ir mano darbo praktikoje toks atvejis pasitaikė. Apsilankė nėščia dama ir man labai gražiai nupasakojo persileidimo požymius. Paguldžiau ją į ligoninę. Kitą dieną skambina prokuroras: „Kaip tu taip galėjai, ji įtariama baisiais nusikaltimais.“
Ligų „maišeliai“
2001 m. sausį avariją padaręs tuometis užsienio reikalų ministro patarėjas Egidijus Bičkauskas, pametęs automobilio valstybinį numerį, paspruko iš įvykio vietos. Aiškintis į policiją atvyko tik kitą dieną, bet prasidėjus priepuoliui buvo išvežtas į ligoninę. E.Bičkauskui gydytojai diagnozavo sąmonės praradimą dėl stresinės situacijos ir aukštą kraujospūdį.
2007 m. rugpjūtį vienoje Vilniaus užeigoje į virėją šaudęs neblaivus tuometinis Vadovybės apsaugos departamento majoras Jonas Paulikas ilgai suko uodegą – išsiblaivęs skundėsi ant veido atsiradusia kraujosruva, o nuo tarnybinio patikrinimo gynėsi netikėtai užklupusia liga.
Dar vienas klasikinis pavyzdys – Darbo partijos byla. 2011 m. gruodį teismas pradėjo liudininkų apklausą. Vasario mėnesį susirgo vienos iš kaltinamųjų Marinos Liutkevičienės advokatė Reda Kurlavičienė. Kovą posėdis atidėtas, nes dėl ligos neatvyko kita iš įtariamųjų – Vitalija Vonžutaitė. Balandį į posėdį neatvyko M.Liutkevičienė, be to, susirgo viena teisėjų kolegijos narė. Gegužę dėl ligos teisme vėl nepasirodė V.Vonžutaitė. Birželio mėnesį eilė susirgti atėjo Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui.
2012 m. kovą avariją sukėlęs Seimo narys Vincas Babilius slėptuvę rado Vilniaus universiteto Santariškių klinikų palatoje. Kokioje – ilgai negalėjo išsiaiškinti net policijos pareigūnai.
2012 m. gegužės pabaigoje paauglį dviratininką pražudęs buvęs Šakių policijos patrulių būrio vadas Vytautas Demenius po tragedijos spėjo pagulėti trijose ligoninėse. Jis skundėsi širdies veiklos sutrikimais. Tačiau medikų raštas prokurorams, kad dėl sveikatos būklės jis negali būti vežiojamas, V.Demeniaus neapsaugojo – teismo posėdis įvyko palatoje.
