Pasak Žirmūnų seniūnės Onos Suncovienės, upė teršiama ne tik padangų keitimo metu rudenį ar pavasarį, bet visus metus. Dėl to, anot seniūnės, Neris ir jos pakrantės valomos nuolat.
„Neries pakrantes prižiūri viešųjų darbų programos dalyviai. Be to, du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, rengiamos gyventojų talkos“, – pasakojo O.Suncovienė.
Vilniaus apskrities Viešosios policijos valdybos Ekonominių ir teisės pažeidimų skyriaus prevencinės grupės vyresnysis specialistas Gintaras Mažintas sakė, kad netvarkingų vairuotojų padangų išmetimas ne tam skirtose vietose – didelė problema.
„Ekologinė policija rūpinasi, kad pažeidėjai būtų nubausti. Išaiškinama yra apie 50 proc. tokių atvejų“, – sakė jis.
Bausmė daug griežtesnė, jei atliekos metamos ne bet kur, o prižiūrimoje teritorijoje, pavyzdžiui draustinyje. Tada žmogui gali tekti sumokėti ir 30 tūkst. Lt. Sakė G.Mažintas.
Anot G.Mažinto, policijos skiriamos baudos priklauso nuo išmestų padangų kiekio. Už pavienes, ne vietoje paliktas, padangas gali grėsti bauda iki 2 tūkst.Lt, ne vietoje išmetusiems daugiau nei 5 kub. m – bauda gali išaugti ir 14 tūkst. Lt.
„Bausmė daug griežtesnė, jei atliekos metamos ne bet kur, o prižiūrimoje teritorijoje, pavyzdžiui, draustinyje. Tada žmogui gali tekti sumokėti ir 30 tūkst. Lt“, – sakė G.Mažintas.
Be policijos skiriamų piniginių baudų, apie sučiuptą aplinkos teršėją pranešama ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Šis, įvertinęs aplinkai padarytą žalą, teršėjui gali iškelti civilinį ieškinį. Šios įstaigos inspektorius Aurimas Uldikis „15min“ teigė, kad skiriamos baudos priklauso nuo atliekų kiekio.
„Padangos yra priskiriamos prie nepavojingų atliekų. Jos neišskiria jokių kenksmingų medžiagų, tad neigiamas poveikis daugiau vizualinis“, – sakė A.Uldikis.
Anot jo, vairuotojai senas padangas turėtų ridenti ne į upę, o palikti tam skirtose aikštelėse arba automobilių servisuose.
