„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 04 19

Neršto bei perėjimo metas, o žemsiurbės toliau dirba Lampėdžio ežere: žala gamtai – nė motais?

Jau kurį laiką Kauno Lampėdžio ežere gilinama irklavimo trasa. Nors aplinkosaugininkai rekomenduoja darbus nuo kovo iki liepos mėnesio stabdyti, technika toliau pluša. Negana to, niekas šių darbų nederino ir su ežero nuomininkais – Kauno žvejų draugija. Savivaldybės atstovas tikina, kad žala gamtai nedaroma – tai tik paruošiamieji darbai.
Lampėdžio ežere vykdomi darbai
Lampėdžio ežere vykdomi darbai / Aliaus Koroliovo nuotr.

Į 15min redakciją paskambinęs kaunietis Romas stebėjosi, kad pavasarį, žuvų neršto ir paukščių perėjimo metu, Lampėdžio ežere, esančiame Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje, darbai ne tik kad nesustojo, bet jų mastas net išaugo. Taip, jo teigimu, daromas žalingas poveikis ekosistemai.

Aplink žemsiurbę skrenda paukščiai, nepailstami suka ratus, klykia.

„Vyksta irklavimo trasos kanalo gilinimo darbai. Viskas gerai, to tikrai reikia, bet žiūriu iš aplinkosauginės pusės. Prieš keletą metų buvo atliktas šio projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuriame aiškiai nurodyta, kad nuo kovo iki liepos mėnesio darbai negali būti vykdomi – tuo metu būtų daromas žalingas poveikis gamtai. Juk paukščių perėjimo ir žuvų neršto metas. Reikia gamtai duoti gyventi, o dabar to nepaisoma. Atvežta papildoma žemsiurbė – gausinama technika.

Buvo salelė, tai ją nukasė. Aplink žemsiurbę skrenda paukščiai, nepailstami suka ratus, klykia, neranda perėjimo vietų. Paveikė mane tas vaizdas emociškai. Matyt, bijo nespėti į terminus, tai iškart po žiemos ėmėsi darbų“, – problemą išdėstė kaunietis.

Jis kreipėsi dėl to į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), tačiau susirūpinimo situacija iš aplinkosaugininkų pusės nesulaukė – pasiūlyta skambinti telefono numeriu 112.

Skaitytojo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai
Skaitytojo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai

„Kreipiausi ir nieko. Atsakymo ir komentaro nesulaukiau. Jei žalinga veikla draudžiamu laikotarpiu vis dėlto vykdoma, juk numatytas yra kompensavimo mechanizmas. Tačiau niekas apie jį nekalba“, – patikino skundo autorius.

Su Kauno žvejų draugija, kuri yra Lampėdžio ežero nuomininkė – išduoda žvejams leidimus, atsako už žuvų išteklius, užsiima įžuvinimu, pasak Romo, niekas darbų nederino, nekalbėta su draugijos vadovu ir apie jokias kompensacijas.

Skaitytojo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai
Skaitytojo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai

Ežero nuomininkai jaučiasi ignoruojami

Kauno žvejų draugijos vadovas Vytautas Rudys 15min paaiškino, kad jie yra 125 ha užimančio Lampėdžio ežero nuomininkai, kurių pareiga – rūpintis šio vandens telkinio įžuvinimu, išduoti žvejams leidimus (per metus jų išduodama apie 1000), prižiūrėti, kad nevyktų brakonieriavimas.

„Šis telkinys, esantis miesto ribose, buvo itin aktualus karantino metu, kai žvejai negalėjo išvažiuoti iš Kauno, tad rinkosi žvejoti čia – juk norisi gamtoje pabūti“, – patikino V.Rudys.

Tačiau su jais, kaip nuomininkais, niekas jokių veiklų nederina, nekalba ir apie jokias kompensacijas dėl žuvų neršto metu vykdomų darbų ežere.

Taigi vieni, valstybės nurodymu, rūpinasi žuvų prieaugiu, o kiti, tų pačių valstybės institucijų leidimu, jautriu gamtai metu vykdo veiklą, galimai mažinančią tą prieaugį.

„Mus visi ignoruoja – ar tai nemato ir negirdi, net nežino, kad esame nuomininkai. Patys aplinkosaugininkai... Vienas kabinetas vykdo kontrolę dėl įžuvinimo, o kitas kabinetas net nežino, kad mes esame nuomininkai, – kuriozinę situaciją 15min pateikė V.Rudys. – Dabar taip išeina, kad mes kaip ir stengiamės, žuviname, o čia... Suprantu, kad miestas nori daryti tokius projektus, bet galima būtų viską suderinti, kad visiems būtų gerai. Tas pats, kai pjauna sengires paukščių perėjimo metu. Čia taip pats – kai žuvų nerštas, prasideda darbai. Nėra, aišku, čia lašišų ar kokių ypatingų žuvų, bet mes juk žuvinti privalome, planai numatyti, net ne vieniems metams į priekį. Kontroliuoja mus AAD. Jei nevykdom planų, dar ir sankcijos laukia“.

Aliaus Koroliovo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai
Aliaus Koroliovo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai

Pasak jo, dabartiniai darbai Lampėdžio ežere tikrai daro žalą žuvų ištekliams – tai faktas.

V.Rudys pokalbio metu užsiminė ir apie kelią šalia Lampėdžio ežero, kuris neseniai buvo uždarytas žvejams – niekas nebegali privažiuoti arčiau vandens, ten, kur nevykdomi jokie darbai, ir išsikelti valties. Policija šią vietą nuolat stebi ir baudžia kelio ženklą pažeidinėjančius meškeriotojus.

„Žvejai turi leidimus, skundžiasi, kad negali privažiuoti ir pažvejoti. Sklypus išdalijo ten prie pat vandens. Prirašyta visur – „privatizuota“, „privatizuota“. Vien privati valda. Viskas ten išdalyta. Žvejai, matyt, nėra labai svarbi žmonių rūšis“, – stebėjosi pašnekovas.

Savivaldybė: žala gamtai nedaroma

Kauno miesto savivaldybė 15min paaiškino, kokius darbus vykdo Lampėdžio ežere. Pasak Statybos valdymo skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus, nutirpus ledui, pradėtas pasiruošimas darbams – vyksta batimetriniai tyrimai, pertvarkomi irklavimo bazės įrenginiai, pantonai, atvežta ir į vandenį nuleista dugno gilinimo įranga, kuri atsakinga už pliažų smėlio valymą mažame gylyje.

Taip pat atliekamas privalomasis užsikimšusių inžinerinių įrenginių, pralaidų bei jų žiočių tvarkymas.

„Šiuo metu, atliekant paruošiamuosius tokio pobūdžio darbus, žala gamtai nedaroma“, – patikino savivaldybės atstovas.

Lampėdžio karjero valymo ir irklavimo trasos įrengimo darbai, anot jo, vykdomi nuo 2018 metų lapkričio vidurio. Visus darbus planuojama baigti dar šiemet.

Išduotame statybos leidime yra rekomendacija nevykdyti darbų kovo–liepos mėnesiais.

Tik rekomendacija, o ne draudimas

Pateikdamas atsakymus į 15min klausimus, AAD Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Konstantino Šumsko atkreipė dėmesį, kad AAD leidimų nederina ir neišduoda. Statybos darbų pabaigos terminai yra, anot jo, išimtinai užsakovo ir rangovo komercinių santykių reikalas.

„Statybos darbai vykdomi pagal galiojantį ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Aplinkosaugininkai nesprendžia darbų pabaigos klausimo. Išduotame statybos leidime yra rekomendacija nevykdyti darbų kovo–liepos mėnesiais, tačiau tai yra rekomendacija.

Tame pačiame dokumente yra pasakyta: „Tačiau pažymima, kad planuojami darbai paveiks tik labai nedidelę dalį visos karjero pakrantės, todėl numatomas neigiamas poveikis Lampėdžio karjero florai bei faunai apskritai yra minimalus. Atsižvelgiant į tai, kad karjere nebuvo rasta jokių Lietuvoje saugotinų floros ar faunos rūšių, planuojami darbai niekaip nepaveiks Lampėdžio karjero, patenkančio į Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį bioįvairovės.“

Neišvengiama žala, kuri atsiras darbų metu, buvo įvertinta tiek PAV procedūroje, tiek pačiame projekte“, – patikino K.Šumskas.

Kaip sprendimas dėl paukščių perėjimo vietų netekimo (o tai neišvengiama, nes sala nukasama, t. y. dingsta), projekte, pašnekovo teigimu, yra numatytos rekomendacijos dėl tyliųjų zonų įrengimo.

„Tai zonos, kuriose būtų ribojamas žmonių lankymasis. Galima žala aplinkai dėl sumažėjusių perimviečių ir nerštaviečių atsiranda, tačiau ji yra numatyta projekte. Taip pat projekte yra numatyti keturi neigiamo poveikio kompensavimo (atstatymo) mechanizmai“, – patikino AAD atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs